Antuanas de Sent Egziuperi.
Atrodo taip yra rašomas autoriaus vardas, o gal ir ne vien vardas

Skaičiau ją vaikystėje-mokykliniame amžiuje. Kai reikėjo iš mokyklinio dalyko kažkurio

Iš karto labai patiko. Atitiko mane. Avis dėžėje
Prisimenu viską, net vaiko piešinį kaip smauglys prarijo dramblį, o iš šono atrodo it kepurė

Antrą kart neskaitysiu. Tai yra knyga, persmelkusi visą mano gyvenimą. Vėliau perskaičiau visas Žiulio Verno knygas gulėdamas Kauno klinikose. Patiko pasivaikščiojimai klaidžiais požemių tuneliais iki ligoninės bibliotekos. Vėliau, jau baiginėdamas vidurinę, perskaičiau visas knygas apie Šerloką Holmsą ir daktarą Votsoną. Tačiau tiek detalių nepamenu, ką pamenu iš Mažojo princo. Tai yra visą realybę atspindinti knygą. Iliustracijos netrugdo. Svarbiausia tos planetos - kiekvienas gyvena savo pasaulyje Ir nors Mažojo princo personažai statiški, tačiau viskas labai taikliai!

Prisijaukink mane

TEIGINYS: "MAŽOJO PRINCO" AUTORIU BUVO NETIKINTIS, BET APRAŠĖ JĖZAUS GYVENIMĄ... GALIME IŠNARSTYTI ŠĮ TEIGINĮ? TAIP GALBŪT ANTRĄ KARTĄ GALIMA BUS SKAITYTI TOJE DVASIOJE, KOKIOJE ŠI KNYGA BUVO PARAŠYTA... M?

Įdomi mintis. Kaip geriau pagalvojau, panašumas akivaizdus.

Jėzus sakė "Jei nepasidarysite kaip vaikai..." . Visas "Mažasis princas" apie tai, kaip prarandam tai, kas mumyse tyra (vaikiškumas?). Labiausiai įstrigo, kokie apgailėtini tie "suaugę" veikėjai: žibintininkas, bankininkas, girtuoklis, tuščiagarbis. Baisu. O juk tokiais tapti visi rizikuojam.

Teko domėtis ką Mažojo princo gerbėjai dėl jo padarė pasaulyje, tai bene dižiausias užmojis - fantastiškas muziejus Japonijoje su sodu, fontanu ir net maža bažnytėle. Čia pavyzdys, kaip bendražmogiškos vertybės peržengia kultūrų ribas.

o bene juokingiausias pavyzdys -



“Kai man buvo šešeri metai, kartą vienoje knygoje apie Neįžengiamą girią - knyga vadinosi "Pasakojimai apie dalykus, kurie tikrai įvyko",- radau puikų paveiksliuką. Jame buvo atvaizduotas smauglys, ryjantis žvėrį. [...] Knygoje buvo parašyta: "Smaugliai suryja savo grobį ištisą, jo nekramtę. Paskui jie nebegali judėti ir šešis mėnesius miega, kol viską suvirškina."
Aš tada daug galvojau apie nuotykius džiunglėse, ir man irgi pavyko nupiešti spalvotu pieštuku pirmąjį savo piešinį.” (Egziuperi A., Mažasis princas, Vilnius, 2002, p. 7.)

Pastarasis piešinys ir panaudotas šioje vidurius paleidžiančių vaistų reklamoje.
paprasta, įtaigu...

che che

Matai kaip gerai kai perskaitai postą iki galo. Pasižiūrėjęs į paveiksliuką pamaniau,jog tai vaistai nuo kosulio (nu kad drablio neiščiaudėt), o pasirodo atvirkščiai.

sia knyga skaiciau kelis kartus,pirma karta vaikystej,gal 10-12 metu budama,na,pamaniau,kad kažkokia pasaka ir tiek,o veliau po keliu metu skaiciau tai vel kažka naujo atradau,dar kažkada skaiciau,o dabar visai enseniai vel skaiciau,tai puse knygos praverkiau,nes ikisiolei nebuvau pastebejus kai kuriu aspektu ir viska priemiau tiesiogiai..o kartais ir dabar ziuredama i zvaigzdes saves paklausiu,ar avis suvalge gele ar ne...

Nesvarbu - viską reikia skaityti atidžiai ir iki galo, o dar gali apsigaut, ir vietoj vaistų nuo kosulio išgert vidurius liuosuojančiųjų

Tai taip pat padeda, nes išgėręs laisvinančių vaistų - bijosi kosėt, nes bus taip http://www.youtube.com/watch?v=pOKJL5g7MBc

{Soriux už offtopick'ą }

Skaičiau ir aš, ir mano sesės, ir mano mama (vyrai mano šeimoj knygų neskaito ) ir ne po kartą. Labai patiko mama kartas nuo karto cituoja ir aš pati vieną ar kitą mintį vis bandau pritaikyti praktiškai