Klausyk Silverblade, gal užteks tau tuo teologiniu anonizmu uzsiiminėti ir žmones klaidinti .
Kad Jėzus paaukojo save kaip auką Dievui Tėvui yra aiškiai parašyta Šventajame Rašte ir, kad tai buvo kraujo auka vėlgi aiškiai parašyta.

Iš laiško hebrajams 9
Kristaus aukos ypatingumas

11 Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos, 12 taip pat ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę ir įvykdė amžinąjį atpirkimą.[i3] 13 Ir jeigu ožių bei jaučių kraujas ir telyčios pelenai, kuriais apšlakstomi suteptieji, pašventina ir suteikia kūno švarumą,[i4] 14 tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip nesuteptą auką Dievui, nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad galėtume tarnauti gyvajam Dievui.
Naujoji Sandora Kristaus kraujyje
15 Ir todėl jis yra naujosios Sandoros tarpininkas, kad, įvykus mirčiai, kuria jis atpirko pirmojoje Sandoroje padarytus nusikaltimus, pašauktieji gautų žadėtą amžinąjį paveldą. 16 Kur tik yra testamentas, ten būtina įrodyti testatoriaus mirtį. 17 Testamentas įgyja galią mirus jo sudarytojui, o prie jo gyvos galvos testamentas negalioja. 18 Štai kodėl ir pirmoji Sandora nebuvo priimta be kraujo. 19 Paskelbęs tautai visus įstatymo nuostatus, Mozė, paėmęs veršių bei ožių kraujo su vandeniu ir purpurinės vilnos su yzopu, apšlakstė pačią knygą ir visą tautą 20 ir tarė: Tai yra kraujas Sandoros, kurią priimti įsakė jums Dievas! 21 Jis apšlakstė krauju ir padangtę bei visus apeigų indus. 22 Taip pat bemaž viskas pagal įstatymą apvaloma krauju, ir be kraujo praliejimo nėra atleidimo.

13- 11 Juk kūnai gyvulių, kurių kraujas vyriausiojo kunigo įnešamas į šventyklą aukai už nuodėmes, sudeginami už stovyklos. 12 Todėl ir Jėzus, norėdamas savo krauju pašventinti tautą, kentėjo už miesto vartų. 13 Taigi išeikime jo pasitikti už stovyklos ir prisiimkime jo paniekinimą. 14 Čia mes neturime išliekančio miesto, bet ieškome būsimojo. 15 Tad per jį visuomet atnašaukime Dievui šlovinimo auką, tai yra jo vardą garbinančių lūpų vaisių. 16 Nepamirškite daryti gera ir dalytis su kitais geru, nes tokiomis aukomis patiksite Dievui.

Gal galėtum pacituoti Šventąjį Raštą, kur parašyta, kad Jėzus paaukojo save kaip auką šėtonui, kad Dievui nereikia kruvinų aukų (" Bet kaip su ta tiesa, kad Dievui nereikia kruvinų aukų (jis nei valgo, nei kraują geria)? ") ir kad Jėzus sumokėjo išpirką būtent Šėtonui, Mirčiai ar pan. t.y norėčiau, kad pagrįstum savo teologinį anonizmą Biblijos citatomis, kaip pagrindžiau aš savo teiginius.

Labai negražiai tu čia reiškiesi, su visokiais tais -izmais. Jeigu tu Jėzaus ir Marijos mokinė, manai Jėzus, ar tuo labiau, Marija, tokius žodžius vartotų? Tai ir tau netiktų tada.

Tokius dalykus aptarinėjant, aršios nuotaikos netinka. Nes tada niekas nebus tiesoje ir dvasioje. Tiesa ir dvasia pasitrauks. Čia ne tik tau galioja, visiems mums.

---

Kalbant apie tai, kad Dievui nereikia kraujo, turima galvoje, Jam nereikia fizinio gyvūnų kraujo. Nėra tokios būtinybės. O Jėzaus kraujas - visai kita kalba. Galiausiai, ne fiziniame kruvinume esmė, bet kiekvienas kraujo lašas, kurį išliejo Jėzus, gelbsti milijonus sielų.

To Atma
tai Pranašo knyga. Ar nori pasakyti , kad kelios pranašų citatos paneigia visą pirmosios Sandoros sudarymą krauju sandorą ir antrosios Sandoros sudarymą Kristaus krauju? Ir jeigu jau priimti pranašo citatoje dėstomas tiesas tiesiogiai, tuomet judaizme yra negaliojanti religija, nes jie švenčia šabą, kurio Dievui nereikia, šventes nustato pagal mėnulio fazes ir pan. ir net islamas yra negaliojanti religija, nes jie irgi datuoja savo šventes pagal mėnulio fazes ir jeigu neklystu, tai net ir krkščioniška velykų data yra nustatoma pagal mėnulio fazę.

Beje klausimas buvo Silverblade, ar tu jau tapai jo advokatas ar sekretorė?
Man tiesiog įdomi, teologiškai išprususio žmogaus nuomonė, kuris traktuoja Šventą Raštą jo pilnumoje, o ne sektantiškas požiūris, išsitraukti vieną, prieštaraujančią daugeliui kitų Biblijos mokymų citatą ir pateikinėti ją kaip neklystamą Dievo Tiesą.

p.s. O kad tau tas teologinis anonizmas nepatiko, nieko keista, nes jis ir tavo labai mėgstamas užsiėmimas
p.s.s dėl to, ką kalbėjo Jėzus, tai rašoma, jog jis buvo tiesakalbis, t.y ką galvojo, tą ir kalbėjo. Beje, sakyti tiesą yra daug sunkiau, nei pataikauti.
Mt 22- 16 Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, nes nežiūri žmonių poaukščių.

brangioji, tu turi savo asmeninę temą čia: viewtopic.php?f=41&t=3277

Blue Monday tau ar ką?

Na, įdėjai tai į viešą forumą, o ne klausei pas Silverį per asmenines žinutes, vadinasi, bet kas diskusijoje gali dalyvauti. Aš komentuoju, nes šias temas pats gana aktyviai nagrinėjau.



Nesupratau iš ko tai seka? Pirma Sandora sudaryta krauju, pagal tuometinį žydų supratimo lygį. Ir jų pačių (tų, kurie sudarė Sandorą) krauju buvo apmokamas jos pažeidimas, kurį jie atlikdavo - pvz. Mozė nurodė nužudyti genties narius, kurie pradėjo stabmeldžiauti ar kažką ten. Tada buvo nužudyta 3000.

Kaip minėjau, niekas čia neneigia mistinės Kristaus kraujo vertės.

Dėl šabo ar sekmadienio - tuo metu nedirbama, o meldžiamasi. Viešpats pageidauja pasišventimo pilnų maldų, taigi viskas čia tvarkoje. "Šventės" kurių metu skerdžiama, geriama ir puotaujama - tai jau kita kalba. Pvz. ankstyvieji krikščionys irgi vengė tokių romėnų demoniškų baliukų.

Su mėnulio fazėm irgi jokių problemų.

Skaityk tą patį NT Laišką Herbrajams, kurį cituoji:



P.S.: Jėzus tiesiakalbis, ką galvojo, tą sakė. Bet matyti, tokių dalykų negalvojo, nes tokių žodžių jo kalboje nebuvo.

Va va, apie tai ir kalbėjau, kad kaip komunistai Lenino raštais, svaidosi citatomis iš Biblijos, o iš tiesų visokios velniavos privsusi
Šiaip kiek pastebėjau, tie kas neturi savo nuomonės ir jos neturėjimą dangsto šventeiviškais pasisakymais, paprastai turi didelių problemų dvasiniame gyvenime ir meilės kitiems dar stokoja.
Tada matai, kad žmogus gerokai prasilenkia su savo deklaruojamomis tiesomis, ką mes ir matome šiame pavyzdyje.
Nežinau kodėl taip yra, gal kai įvyksta kognityvinis disonansas tarp teorinio pažinimo ir realaus dvasinio gyvenimo išsivysto kažkoks kompleksas, kai žmogus manosi jog kuo daugiau kažko padarys tuo labiau atsiteis prieš Dievą

Žinai, kad tai erzina erika1, bet vistiek provokuoji ją lygindamas jos Šventojo Rašto citavimą su komunistų Lenino raštų citavimu.
Nesu girdėjęs, kad koks nors komunistas būtų išmanęs Lenino raštus taip, kaip erika1 Šventąjį Raštą.

Suprantu, kad katalikams yra neįprasta skaityti Šventąjį Raštą, remtis juo savo gyvenime ir cituoti, nes pusantro tūkstančio metų jie jo neskaitė ir jiems užteko to, kad buvo vienas kunigas, kuris jį skaitydavo kalba, kurios parapijiečiai nesuprasdavo, tai natūralu, kad ir dabar kai kuriuos gali piktinti, kai paprasti žmonės skaito ir cituoja Šventąjį Raštą.

Radikalumas erika1 pasisakymuose yra natūralu. Naujai atsivertę dažnai taip elgiasi. Mačiau tai 90-taisiais.
Reikia laiko, kad žmonės išmoktų įsiklausyt į kito nuomonę ir nelaikyti savosios, kaip pačios teisingiausios.
Tai tinka mums visiems

676, nori naujieną pasakysiu? IR katalikai skaito Šventą Raštą ir netgi žino nemažai jo vietų ir net iš biblija.lt galėtų ištisas paklodes cituot, tik yra toks pasakymas, kad ne žodžiais, o darbais... o čia tokia beduuuugnė slypi... aišku, galbūt tu teisus - kątik atsivertęs žmogus tikrai kitus atsivertusius (dažniausiai gerokai seniau ir tikrai jau ne pirmą ir net ne antrą kartą skaičiusius ŠR) gali išvadinti, kad jie užsipatenkina Šventu Raštu ir panašiai. tik ar tai priimtina?.. žinoma, galima sakyt "išaugs, dar daug poterių sukalbėt reikia ir panašiai", bet... sorry, nedvelkiu liberalumu.

kitavertus šitoje situacijoje man tai... na, kaip mano kolegė yra pasakiusi: aš - kaip troleibuso laidas - braukiu ir ramu... tegul taškosi... kai/jei nusiramins, tai ir bus galima kalbėtIS, nes monologai a) anksčiau ar vėliau visus užp... (net ir juos sakančius) b) pastebės, kad publikos nebėra... žinoma, galimi ir abu variantai.

sorry, šiai nuomonei neturiu ŠR ištraukos.

Ir nereikia jokios ištraikos
Viską aiškiai pasakei, kokia yra tavo nuomonė. Ji taip pat yra suprantama
Naujienos nepasakei, nes per paskutinius 20 metų vis daugiau ir daugiau katalikų skaito Šventąjį Raštą. Tai džiugina

Skaityti Raštą yra gerai. Dergaliotis ir neklausyti pašnekovų - ne. O kad erzelis ilgokai nesibaigia, ir pustuzinis dalyvių išreiškė nepasitenkinimą viešai ir per PM, leisime erikai1 laikinai atvėsti. Gaila, bet ką padarysi.

Kad ir visą Raštą ji atmintinai mokėtų, ką tas pakeistų, jei nėra meilės, tik kitų menkinimas ir isterijos? Ką tas pakeistų?
Juk būsime teisiami ne pagal tai kiek gerai išmanome ŠvR, o pagal tai kaip mylėjome. Kaip pats pastebėjai katalikai N metų neskaitė ŠvR ir nieko, daug šventų žmonių buvo

Vienas dalykas skaityti šventraštį, kitas dalykas - suvokti jo tikrąją prasmę. Žmogui skaitant šventraštį susidaro "atrodomoji reikšmė" - kaip pagal savąjį proto ir širdies lygį viskas jam suprantama. Ta "atrodomoji reikšmė" skiriasi nuo tikrosios reikšmės, ji gali neprieštarauti, bet skirtumų, miglotumo ir klaidingumo bus. O tikrąją reikšmę žino Dievas.

Raktas nuo krikščionių šv. Rašto - Jėzaus kišenėje. Kol Jėzus asmeniškai neatrakins, ir nepaaiškins šv. Rašto tikrosios prasmės, tol bus vadovaujamasi "atrodomąja reikšme". Kaip iš užrakinto seifo negali nieko paimti, taip ir tikroji reikšmė bus neprieinama vien per skaitymą ar mąstymą. Čia nepadės net tradicija, nes tradicijai tas pats galioja: ji užrakinta, raktas Jėzaus kišenėje. Ją interpretuojant, susidarys "atrodomoji reikšmė".

Jeigu kapoti vieni kitus individualiai ar kolektyviškai susidariusių "atrodomųjų reikšmių" pagrindu, sielos pažangos nebus nei sau, nei kitiems. Reikia užmegzti ryšį su tuo, kas turi raktą, Kristumi.

Jaučiant tą skirtumą, atstumą, nuotolį tarp man susidarančios "atrodomosios reikšmės" ir tikrosios reikšmės, galima išvengti materialistiškai orientuoto ultraradikalumo, neapykantos, religinių nusikaltimų ir t.t.

Būtent
Tai tinka visiems