Ef 6:10-18
http://www.army777.lt/forum/

II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34
http://www.army777.lt/forum/viewtopic.php?f=39&t=182
Puslapis 45

Autorius:  Sigis [ Balandis 18th, 2010, 2:52 am ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

Filosofuoti mes galime ilgai, tačiau verčiau užsiimkime teologija - žiūrėkime kas rašoma Biblijoje. Pavyzdžiui nutikimas su samariečiu, kuris pasirūpino banditų sužalotu žmogumi (Lk.10,29-37). Juk tiek kunigas, tiek levitas, jie tiki Dievu, myli Dievą, bet praktikoje kažkas ne taip jiems gavosi. Samarietis gal ir mažiau skyrė laiko maldai, bet jo veiksmai buvo užskaityti kaip tikėjimo pagrindimas. Teorija su praktika negali (neturėtų) prasilenkti. Na ir visų Šventojo Rašto Dievo vyrų bei moterų gyvenime taip - tikėjimas užskaitomas tik padarius tikėjimą paliudijančius darbus. Tikėjimas be darbų yra nevaisingas, pasak Jokūbo laiško.
„Argi ne darbais buvo nuteisintas mūsų tėvas Abraomas, aukodamas savo sūnų Izaoką ant aukuro?“ (Jok.2,21)

Autorius:  fox'as [ Balandis 18th, 2010, 7:53 am ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

tik.tyla rašė:
Bet čia irgi ydomu , lyg ir taip, tačiau taip pat gali būti išimčių, kaikurie žmonės (kalbu vėlgi pagal pvz) vis pykstasi su kitais žmonėmis ir jų santykiai su aplinkiniais nekokie, tačiau jis galbūt turi ypatingai gražų dvasinį pasaulį. Argi taip negali būti? Juk mes galim vertint tik išorę, o kas žmogaus širdyje dedasi žino tik Viešpats. Todėl mūsų vertinimai beverčiai...


Na taip, gali būti ir gražus vidinis pasaulis, bet kiek tas pasaulis bus dieviškas čia va kitas klausimas.
Turiu vieną pažįstama, visi sako jog jos vidinis pasaulis gražus, tačiau ji kažkodėl visus užknisa.
Teko kartą su ja važiuoti į Vilnių, taigi pusantros valandos teko bendrauti. Na ir ką, pašnekėjome apie ją, apie žmones ir Dievą. Ji užknisa žmones, bet taip pat mato kad užknisa ir Dievą.
Žmogus toks jau yra, jei jo santykis su artimu problematiškas, tada ir santykis su Dievu turės problemų.
esmė čia
1 Jn 4,20 Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato.

Autorius:  majesty [ Balandis 18th, 2010, 8:27 pm ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

sutinku su nesvarbu, ;
ir noriu pasakyt, kad kas mums atrodo, nebūtinai Dievui taippat atrodo ;
kas dėl meilės , žmogus gali būti labai mielas, besišypsantis, bet abejingas , nejautrus ir pan. ką pamatyt galima tik kritinėse situacijose, kur nelieka vietos savikontrolei ir rekia priimti sprendimus , kažkieno naudai ar nenaudai ;
tad neretai būna , kad užknisantys,sunkoki, keisti ir t.t. žmonės tokiose sudėtingose situacijose kaip tik ir būna tais samariečiais , ištiesančiais ranką ; mat nors išorė neparodo, bet širdyse jų pasirodo yra atjautos , meilės ir pan. ; bet tai nereiškia , kad tai norma ir gerai, kad turi būti sunkus žmogus , tada bus gera širdis ..nono ; visgi , įsitikinus, kad būnant ir pobjauriam bet nuoširdžiam su Dievu keisis ir būdas- tai kas trukdo atkris , švelnės ir pan.;
ir visgi Dievas žiūri į širdį, o ne į kalbos, kūno manieras, charakterį - cholerikas ar flegma ar pan. , žinoma, jei tai kelia rūpesčių , skaudina žmonės nuolat, sunkina viską , Dievas tai parodys , padės keisti ;

Autorius:  OKULTISTE [ Balandis 19th, 2010, 12:22 am ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

Na čia dar klausimas, ar tokie užknisantys žmonės nesinaudoja sunkai padėtimi savanaudiškais tikslais, eilinį kartą gaudami sau dėmesio... Taip, galio būti ir kita šio aprūdijusio medalio pusė: įkyruolis viliasi, kad nors kartą toks jo lipšnus būdas pasitarnaus, užuot jį keitęs ir visada stengdamasis būti palankiu... Na daug variantų gali būti...
Jei ką, tai manau, kad aš pati būnu tokia įkyruole... Tad prisipažinsiu, kad kritinėje situacijoje padedu, nes kvailai jausčiausi, jei tiek lindusi žmonėms į akis, pasitraukčiau tada, kai reikia, jog būčiau šalia ir kažką daryčiau, ką reikia (juk šiaip tai darau tai, ko nereikia, pavyzdžiui, pliurpiu)...

Autorius:  dolic [ Gegužė 2nd, 2010, 12:06 pm ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

Šiaip tai manau kad aš tokia buvau, užknisanti, lyg ir gera, bet savotiška, bet tai jau buvo bendravimo įgūdžių neturėjimas. įsivaizdavau, kad jeigu eisiu ir darysiu gerus darbus žmonėms, apipilsiu dovanomis visus, jie mane mylės, bet gaudavosi atvirkščiai, įlįsdavau ne vietoje ir ne laiku ir po to grauždavausi, kokie visi su manim blogi ir neteisingi, kad pasaulis geresnis tiems žmonėms, kurie tik ima, bet nieko neduoda, kad kitus myli už nieką, o nemyli tų, kuriuos verta mylėti. Bet po to supratau, kad ar iš tikrųjų aš duodu, o gal tik imu, nes duodama aš siekiu tik savanaudiškų tikslų, kažko sau, kad ir dėmesio, gal todėl, negavusi jo, aš jaučiuosi, kad visas pasaulis man skolingas.
Gerai kad laiku gavau gerą patarimą- daryti tik tai, kas reikalinga, kada manęs prašo, nes kitu atveju gali pridaryti ko visai nereikia.
Duodu pavyzdį, nesakau kad iš mano gyvenimo, nesakau kad realų, na pvz, dabar aš sėdžiu susilaužius ranką, o kažkas sugalvoja man padaryti staigmeną, padovanoti pusdienį ekstremalių pramogų parke. Aišku, kitais atvejais ši dovana pradžiugintų, bet šiuo atveju, galvočiau kad tas žmogus norėjo iš manęs pasityčioti. :twisted:

Autorius:  Sigis [ Gegužė 25th, 2010, 9:46 am ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

:luztu: Įsivaizduoju Dolic laipiojančią stačia uola, įsikibusią viena ranka, nes kairė (o gal dešinė?) yra gipse. :luztu:
Kas dėl meilės artimui, taip jau būna, jog kartais ir ne taip pasielgi, kaip iš tavęs tikimasi.

Man sunkiausia buvo suvokti, jog mama yra mano artimas ir gal būt kai ji sako ką nors man padaryti, gal tuomet per ją kalba Jėzus? Na ji yra pakrikštyta ir tie visi sakramentai tvarkoje, bet nepraktikuoja, negilina savo tikėjimo ji, tyliai slapta jei meldžiasi niekas nežino. Tai man labai didelė nuolankumo mokykla buvo klausyti jos daryti taip ir ne kitaip, kaip ji nori. Bet vis tiek, kai kartą vykau į krikščionišką konferenciją porai savaičių į San Peterburgą, mama sakė, jog tik per jos lavoną aš išvažiuosiu. Teko perlipti. :luztu:
Juokauju, tiesiog teko susigrumti su ja :oops: kokia gėda! Grįžęs atsiprašiau, susitaikiau su mama. Na ji tieisog nesuprato ką darė, kaip ir tie, kurie kalė Jėzų prie kryžiaus. Ot meilė artimui, meilėir pagarba savo mamytei! :oops: :oops: :oops:

Tai ta proga ir klausiu - kaip jums sekasi su šiais savo artimaisiais, kuriuos turėtume mylėti ir mylime labiausiai? Ko labiau klausote? Dievo ar tėvų? :?:

Autorius:  tik.tyla [ Gegužė 25th, 2010, 10:05 am ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

visko būna santykiuose su mama, ir pasipykstam ir susitaikom,o dabar esame tokiame laike kai tenka atsisveikinti, išsiskirti kažkuriam laikui ir kai vaikas gyvenęs 20metų kartu, išeina iš namų, tai visokių jausmų pagautos esam, ir pykčio ir liūdesio ir nuolankumo prieš viena kitą ir visdėlto daugiausia meilės mūsų santykyje yra, bet ji kitokia, pagarbi meilė, ne trykštanti per visus galus, bet santūri,kartais gali atrodyti,kad užslėpta, bet mes abi žinoma ,kad viena kitą mylim ir gerai :). kai buvau mažesnė rodžiau daug nepagarbos mamai, bet santykyje tarp mamos ir vaiko taip jau būna, reikia subręsti, kad suprastum kokia mama yra svarbi ir kaip ją reikai mylėti.

Autorius:  OKULTISTE [ Gegužė 25th, 2010, 10:08 pm ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

Ei! Yra toks dalykėlis: "Gerbk savo tėvą ir motiną." - tai kas per klausimas, ko labiau klausome? Šiuo atveju, jei neklausome tėvų, tai neklausome ir Dievo. Tačiau yra ir šokiruojantis pasakymas: "Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos <...> ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys." (Lk 14,26). Na bet šiaip ar taip nėra pasakyta, kad reikia negerbti savo tėvelio ar mamytės, rietis su jais ar pan. (O gal ką nors praleidau?)... Tad turėtų būti apmaudu nepaklusus tėvams ir nesiteisinti, jog klausyta Dievo balso...

Autorius:  dolic [ Gegužė 26th, 2010, 9:05 pm ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

kol gyvenome su mama, santykiai būdavo nekokie, tiesiog, nesutapo charakteriai, per atstuma visai kitaip, geriau sutariame, kažkaip sunku gaunasi gyventi su žmogumi, su kuriuo yra trintis, ir dar ankštuose namuose,kur beveik neturi savo kampo...

Autorius:  Sigis [ Gegužė 26th, 2010, 9:25 pm ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

Okultisė įdomiai parašė. :D
Dolic va link to šneka - per atstumą yra lengviau mylėti ir santykiai pasitaiso... kaip gi ne pasitaisys, kai jų nėra, tų santykių, o kai yra tai tik tie, šventiniai (paviršutiniai). Tokie geri santykiai ir su uošviene jo, viskas OK - švenčių proga susitikęs gali ir valgyti bjaurų maistą, sakydamas - "o, kaip skanu!" .......
Praktiškai manau jog tas, kuris teigia, jog su tėvais, ar vienu iš jų, nėra buvę susipykę (rimtai susipykę), manau jog meluoja.

Okultiste, kaip ten pas tave yra? ar senai gyveni pabėgusi nuo tėvų?
Yra senas, gerai žinomas dalykas, kodėl abiturientai nori įstoti kitame mieste, o gal net šalyje. Paprastai tai noras nutrūkti nuo tėvelių globos.
Biblijoje yra parašyta, jog vyras paliks tėvus ir glausis prie žmonos (Ef.5,31), taigi, tėvus paliks!

O jei taip išeina, jog tenka gyventi su tėvais ilgą laiką tame pat būste, konfliktai neišvengiami, net ir nerealiai mylint ir gerbiant savo tėvus.
Dolic rašė:
<...> kur beveik neturi savo kampo...
VA BŪTENT!

Autorius:  676 [ Gegužė 26th, 2010, 9:28 pm ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

Kaip sakoma apie santykius tarp tėvų ir vaikų:
mylėkite anūkus - jie atkeršys jūsų vaikams

Autorius:  OKULTISTE [ Gegužė 26th, 2010, 10:44 pm ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

Pas mane? Žinoma, kad konfliktų pasitaikydavo (ir dabar pasitaiko), bet tai nėra gerai... Manau, kad tada būtent aš blogai pasielgiu, nepaklausydama savo tėvelio ar mamos (o kaip kada ir brolių; nesvarbu, kad jie jaunesni).

Autorius:  fox'as [ Gegužė 27th, 2010, 8:47 am ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

Patarlių knygoje gerai parašyta: kas nemėgsta rykštės, tas nemyli savo vaikų :)

Autorius:  Sigis [ Gegužė 27th, 2010, 11:30 am ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

Nagi nagi įdomu kaip tu muši savo vaikus? Tiksliau - negi ketini naudoti fizinį smurtą prieš savo būsimą(-us) vaiką(-us) ?????
Esu gavęs rykštės nuo savo močiutės. Vieną kartą. Antro karto neprireikė - gebėjau greit mokytis. Mama mus mušdavo nesvarbu yra reikalas ar ne (labai dažnai nesuprasdavome už ką mus plaka šokdyne ar sietka). Nuo tečio esu gavęs labai skaudžiai su kareivišku diržu vieną kartą. Savo sūnaus nemušiau. Tiek jo ir temačiau. :roll:

Autorius:  OKULTISTE [ Gegužė 28th, 2010, 12:47 am ]
Pranešimo tema:  Re: II susibūrimas Skriptoriume: Mk 12,28-34

(Čia apie meilę artimui vis dar kalbame ar jau kitą temą pradėjome?)

Puslapis 45 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
http://www.phpbb.com/