Tikiuosi, kad neatrodys, jog abejonės kyla tik dėl to, kad Jūs parašėte...
Nesuprantu, kaip gali būti "nelabai" krikščionis? Aš galvojau, kad visi, kas pakrikštyti vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios jau yra krikščionys, bet kai kurie tampa tomis nudžiūvusiomis vynmedžio šakelėmis... Tai gal mes - kitos šakelės negenėkime jų, o palikime Sodininkui? Prisiminkime Viltį!

Žodžiu majesty užsiima krikščioniška eugenika savotiškas kriščionybės arijų rinkimas
Net nebeįdomu skaityti...

o jei vietoj sąvokos krikščionis sakyt Kristaus mokinys ; kaip tada ?ar galima sakyt Kristaus mokinys ir dar nelabai mokinys ar išvis ne mokinys?
arba paimkime , kad ir tą druską ; druska tai toks elementas sūrus ir saugants nuo gedimo, jei ji išsiveduoja ir neatlieka savo funkcijų ar ją galima ( ar tikslu bei gerai būtų ) vadinti druska?, kurios sąvoka iškart asocijuojasi tau ir kitam su tuo, kad ji užsūdys ir produktas nesuges , juk taip netyčia kada ir kitą žmogų galime apgauti ir nuvilti , nuliūdinti, jei jis praras savo kepsnius pvz. užsūdys tokia tavo duota ar parodyta a la druska ir jie prašvinks
aišku, galima vadinti (ir vadinama iš inercijos dėl krikšto ) visus pakrikštytuosius krikščionimis, bet man labiau priimtina ir šiuo vardu vadinti sekančius Jėzumi; laikas pradėti vertinti krikčionio vardą, poziciją kad nebūtų kažkokia piguva- lengvai dykai gaunama , maždaug, tik tik imk , nesunki savaime suprantama "privilegija " .. su malone irgi taspat
bet aš neneigiu, kad pakrikštyti Dievo Tėvo Jėzaus Šv Dvasios vardu netampa Jėzaus dalimis , nėra Jėzuje, nėra kaip tos šakelės įskiepijamos į Jėzų; bet tos šakėlės juk gali būti apdžiuvusios, kaip sakei, arba augančios , bet neduodančios vaisiaus arba duodančios ;
tad aš už tai , kad dalykus daiktus vadint savais vardais ; argi tai genėjimas?

Tau dar neatsibodo tą patį per tą patį rašinėti?
Jau supratom ką norėjai pasakyti, toliau gali nebesiteisinti

jei būtum atidesnis , pamatytum, kad man uždavė klausimą aš ir atsakiau
atsibosta ir vėl nea, beto charakteris bendraujant su Dievu , malda ,ir malda dėl poreikio išugdė tokį kaipo atkaklumą , įsikibimą , kantrybę ir dar tik pradžia

Na tu į klausimą jau seniai atsakei, tad kam čia kartotis ir kartotis ir kartotis?



Aha, tai rusai vadina назоиливость, o mes įkyrumu

O! Duotoje Šv. Rašto ištraukoje yra [parašyta, kad ne sveikiems reikia gydytojo, o ligoniams... Tad manau, kad gerasis Sodininkas net ir tas apdžiūvusias šakeles stengsis atgaivinti, o tik jau blogiausiu atveju mes į ugnį...
Taip pat net ir bet kaip pakeitus negali būti koks nors "nelabai Kristaus mokinys"...

Ok. Siūlau rakinti šitą temą, nes atirpašant tik malimas beliko...

Reiktų prieš uždarant išvadas ir apibendrinimą padaryt?

na taip Viešpats kantrus, jis veikia, ragina, kviečia , neskuba nukirst , kai būnam sudžiūvę;
kaip gi negali ? , jei žmogus pvz. vaikystėje nesąmoningai pakrikštytas , kas įskiepiją jį i Jėzų kaip vynmedį , bet jis visiškai nenori sekti Jėzumi ; ar galima vadinti tokį Kristaus mokiniu ( bent jau tokiam jo gyvenimo bei pasirinkimo etape) ? jei nesimoko tai ir ne mokinys

Taigi... Vis aiškinomės, kas ir kokie tie ligoniai, koks gydytojas... Džiugu, kad prisiminėme ir kitas Šv. Rašto vietas. Tad kai kada mes būname tie ligoniai, kai kada fariziejai, kartais pasyvūs stebėtojai ar aktyvūs padėties vertintojai... Šiaip ar taip turime džiaugtis, kad Jėzus, nesvarbu, kokį vaidmenį užimame, vis tiek mums kalba. Tad tiesiog turime įsiklausyti į Jo žodžius ir nuolankiai juos priimti. Ką galime žinoti, gal ir šioje diskusijoje Jis mums prabilo...