Na man visokie išgydymai ir stebuklai tikėjimo nepridėjo, nors mačiau jų ne vieną ir ne du.
Remiuosi meistro Echarto požiūriu: stebuklai atitraukia nuo tikrojo Dievo pažinimo, nes labiau imi vertinti stebuklus nei gyvą santykį su Dievu.

Buu , Jėzus darė labai daug ,tai buvo jo kasdienybė , jo misijos neatsiejama dalis; atidžiai paskaityk dar kartą tas vietas ; Jėzus sakė , kad išgydymas išlaisvinimas - Dievo karalystės dalis
o kas dėl paminėtų miestų, tai Jėzus kalba ne apie gydymys, laisvinimus, o labiau apie ženklus ar šiaip stebuklus ; taigi nereikia painioti išgelbėjimo su ženklais stebuklais for fun;


o kas tas Echartas ( antrą kartą sakai)? kodėl tu geriau remiesi juo , o ne ką Jėzus sakė?
ir kaip gali būti gyvas santykis, kai nėra užtikrintumo, kad Dievas gyvas t.y.jei nebuvo gyvo -realaus susitikimo su Juo?
o stebuklai, ženklai ir pan. ir yra tam , kad dievas taip įrodo savo buvimą GYVĄ kaip GYVO DIEVO ( realaus) ir tik tada gali būti gyvas santykis , kai žinai , kad Jis GYVAS ir tu gyvas ir tarp Jūsu užsimezgė gyvas santykis , kurio gyvumą irgi turi įrodyt realus gyvi įvykiai ir stebuklai ir pan.; ir tai yra tikėjimo/pasitikėjimo auginimui , Jo valios vykdymui ir t.t. Nes be tikėjimo Dievui neįtiksi....

Na čia dar galima kelti klausimą ar buvo kažkokie stebuklai apskritai, nes pvz. Jono evangelijoje, graikiškame tekste nėra žodžio stebuklas, o tik žodis ženklas.



Meistras Echartas buvo toks domininkonas, kurio mokymas man artimas.
Kodėl mieliau remiuosi juo? Hmm... Todėl kad žinau jog yra protingesnių žmonių kurie turi daug gilesnes įžvalgas ir religinį patyrimą nei aš. Todėl nepradedu užsiimti saviinterpretacija dangstydamasis Šv.Dv.



O tam kad būtų užtikrintinumas ir nereikia pamatyti fokusų
Čia norisi prisiminti Chestertoną: tik abejojantis žmogus gali būti giliai tikintis, nes jei žmogus neabejoja jis yra arba fanatikas arba beprotis, nes tik bepročio ir fanatiko pasaulis yra nepajudinamas. Be to žmogus iš prigimties yra abejojantis. Jei neabejoji tai galima sakyti yra tam tikra patologija

nelabai supratau ,ką nori pasakyt; ar tai tai, kad ką darė Jėzus nebuvo stebuklai t.y. antgamtiška virš fizikinių dėsnių ?;
o kaip šie : pvz. Lozoriaus prikėlimas, akliųjų , raišų irt.t. išgydimas, išlaivinimai iš demonų ir t.t.
kas dėl to ženklo , kurio reikalavo fariziejai- tai jiems Jėzaus daromų darbų buvo negana , jie norėjo kokio ženklo iš dangaus gal meteoritų lietaus su angelų nužengimų ar Elijo nusileidimo ugninėj karietoj - juk jie laukė Elijo t.y. konkretaus parodymo , kad Jėzus jų laukiamas mesijas ;
Lk 11,16 Kiti, mėgindami Jį, reikalavo ženklo iš dangaus.
yra skirtumas tarp šio reikalo ir išlaisvinimų , gydymų, guodimo, džiaugsmo dovanojimo?


ok, bet o kaip Jėzus , jo žodžiai - per menkas autoritetas ar perdėm abstraktu ? ;

aš žinau tai:
Iz 44,26 Jis patvirtina savo tarno žodį ir įvykdo savo pasiuntinio pranešimą.
Mk 16,20 O jie ėjo ir visur pamokslavo, Viešpačiui drauge veikiant ir patvirtinant žodį lydinčiais stebuklais. Amen.

kodėl tu vadini tai fokusais? nes taip galima išsižadėti Dievo jėgos arba jau būti tai padariusiam ;
nes yra ir taip:

Ps 78,32 Nepaisant viso to, jie ir toliau nuodėmiavo, netikėdami Dievo stebuklais.
Mk 12,24 Jėzus jiems atsakė: 'Argi ne todėl klystate, kad nepažįstate nei Raštų, nei Dievo jėgos?
2 Tim 3,5 turintys dievotumo išvaizdą, bet atsižadėję jo jėgos. Šalinkis tokių žmonių!

ir papasakok tada kaip tas užtikrintumas atsiranda ?


vėlgi yra skirtumas abejoti Dievu ir abejoti tuo, kas kaip sakoma / mokama apie Jį ir kitose betkokiose srityse - mokslo, istorijos ir t.t. , t.y. dar ieškant pažinimo; Dievas nenori , kad žmonės abejotu Juo , o nori pasitikėjimo , užtikrintumo Juo , nes tik tada būna paklusnumas ir vykdoma Jo valia ( kaip kad Jėzaus atveju) ; dėl suabejojimo dievo gerumu pirmieji žmonės nusidėjo - nepakluso ir turim ką turim ; o prigimtis žmogaus dabar sužeista , tai jei abejojimas dabar yra norma , tai nereiškia kad tai gerai ;
1 Tes 5,21 Visa ištirkite ir to, kas gera, laikykitės!
Jok 1,6 -1.8 Bet tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis panašus į jūros bangą, varinėjamą ir blaškomą vėjo. Toksai žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Viešpaties, - toks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.

Noriu pasakyti tik tai kad ne stebuklai santykyje su Dievu yra esminis dalykas



Tai tu pasakei. Aš tau jau Ntajį kartą sakau jog nesijaučiu toks kietas, kad galėčiau pats interpretuoti JK žodžius. Nekeliu savęs virš žmonių kurie turėjo daug gilesnes įžvalgas nei kad aš per visą savo gyvenimą sugebėsiu padaryti. Taip pat nesidangstau ŠvDv Jėzaus žodžiais bandydamas sužaisti taip kad įrodyčiau savo tiesą.


Iš kur tu žinai ko Dievas nori o ko nenori?

...

Manau, kad apie falsifikuotus, nes tie, kurie vykdo Tėvo valią, tie įeis į dangaus karalystę

...

Stebuklai, kurie vyksta bažnyčios pastate ar Bažnyčios vardu nėra Bažnyčios tikrumo kriterijus.
Būtent, stebuklai, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į Bažnyčios tikrumą, šventumą, ar panašiai, yra velnio apraiškos, nes tokios bažnyčios stato save virš visų kitų, nuolankiai patarnaujančių bažnyčių, ar atskirų krikščionių, o tai prieštarauja krikščioniškai nuostatai...

...

Išgijimas nėra iš velnio, nes ligos neišvaromos belzebubo pagalba (apie tai kalbėjo Kristus), o žmonių nuostatos.
Jei pameni, daugeliu atveju Jėzus po išgydymų sakydavo: " eik, pasirodyk vyriausiajam kunigui..., niekam nepasakok... daugiau nenusidėk".
Bet kai Bažnyčios, ar Bendruomenės pradeda trimituoti: "MES tavo vardu darom tą ir tą...", tai tokiems yra Mt 7,23 sakoma, eikit šalin... ir t.t.
Todėl tikrai galima atskirti kas yra Dievo padarytas stebuklas, o kas yra Bažnyčių savi-reklama.

manau ir aš , kad visgi čia turimas tarnavimas be asmeniško susipažinimo su Dievu , kai tu pažįsti Dievą ir jis tave t.y. kalbama glaudų asmenišką ryšį , kuris gimdo pasitikėjimą , klausimą ir paklusnumą ir tada darai darbus ne pagal savo supratimą , bet konkrečiai tą ką liepė Dievas , kam įgaliojo , nes kitaip darbai yra netikę kaip piktadario; o stebuklai gali būti nebūtinai falsifikuoti ; tai gali būti ekstrasensai, šamanai , žyniai , užkalbėtojos , kurie su ikonom ir maldelėm Į Jėzų , Dievą padeda žmonėm ir t.t. ir krikščionys, kaip sakiau, darantys darbus Dievui ir Jo vardu, bet be JO įgaliojimo , liepimo , ką galima turėti gauti tik pažinus /susipažinus asmeniškai su Dievu; žodžiu daro dirba įsivaizduodami , kad gerai Dievo vardu, besidžiaugdmai , kad jiems išeina , tobulindami savo sugebėjimus ir tuo kaipo pabaigdami ty. savo galiom , sugebėjimam bei veiklai teikiantys didesnę svarbą - netrokštantys, perdėm nesistengiantys ieškoti ir surasti Dievo veido Jo artumo;

Šiek tiek praplėsiu vaizdą, kad net turint ryšį su Dievu ir vykdant Jo pašaukimą, nei vienas iš mūsų neesam apsaugoti nuo išdidumo, pasididžiavimo ir šlovės prisiėmimo sau. Todėl budėkime, kad nepatektume į "savo" apreiškimų sureikšminimą, o kitų nuvertinimą

Tai tinka visiems mums, kurie bendraujame šiame forume, neišskiriant nei vieno, pradedant nuo manęs...

...

taip, bet bažnyčiose retai taip būna, jei būna;)