Dabar yra Spalis 18th, 2018, 5:48 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 40 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3


 Pranešimo tema: Re: Ką bendro turi krikščionybė ir hinduizmas?
StandartinėParašytas: Balandis 20th, 2016, 7:01 pm 
Ištikimasis
Vartotojo avataras
Ištikimasis
Užsiregistravo: Vasaris 12th, 2010, 9:12 am
Pranešimai: 1000
Atsijungęs
Eliza rašė:
Atma, o kaip praktikoje pasireiškia tavo tikėjimas, kaip jį išpažįsti, praktikuoti, tobuliniesi? Yra kažkokios maldos, ritualai, knygos, bendri susibūrimai?


Taip, yra maldos, kurios giedamos, yra knygos, yra bendri susibūrimai, apeigos. Namie irgi galima daug praktikuoti, pagal savo norą ir pasiruošimą. Yra daug praktinių veiksmų tarnaujant Dievui rūšių, pvz. vienas iš pirminių mokytojų išvardina 64 rūšis; 8 pagrindinės yra tokios: klausymasis apie Dievą (šravana), Dievo šlovinimas (kirtana), Dievo prisiminimas/meditacija (smarana), maldos (vandana), būti pasiruošus patarnauti Dievui (pada-sevana), jautimasis Jo tarnu (dasja), garbinimas apeigomis (pūdža), draugystė su Dievu (sakhi-džana), viso savęs atidavimas Dievui (atma nivedana). Daug dėmesio skiriama šventų Dievo vardų (t.y. Hare Krišna mantros) giedojimui ir rečitavimui. Valgis daromas irgi Dievui pavaišinti. Apskritai tai gyvenimo būdas.

Keletas iliustratyvių video:

http://www.youtube.com/watch?v=AR4O0rNpjXw
http://www.youtube.com/watch?v=HAI6S-tEE-k
http://www.youtube.com/watch?v=YUFQi59cjQY
http://www.youtube.com/watch?v=1INEEx_u-t8
http://www.youtube.com/watch?v=Lx5uwCOcGZs
http://www.youtube.com/watch?v=Qb_n_w6y7gE

Cituoti:
Tai yra labiau bendruomeniška religija ar individualistinė?


Labiau bendruomeniška. Esmė bendravimas su Dievu ir Jo tarnais, praktiniais veiksmais ir dvasiniais jausmais. Bet nėra kliūčių individualiai užsiimti, visi būdai įmanomi.

_________________
Hope


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Ką bendro turi krikščionybė ir hinduizmas?
StandartinėParašytas: Balandis 20th, 2016, 7:48 pm 
Ištikimasis
Vartotojo avataras
Ištikimasis
Užsiregistravo: Gruodis 28th, 2010, 3:27 am
Pranešimai: 1911
Miestas: Aberdeen
Atsijungęs
Ačiū ;)

_________________
Gyvenimas nenumatė padaryti iš mūsų tobulybės. Tobulybių vieta muziejuje. /E.M.Remarkas/


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Ką bendro turi krikščionybė ir hinduizmas?
StandartinėParašytas: Balandis 28th, 2016, 2:24 pm 
Ištikimasis
Vartotojo avataras
Ištikimasis
Užsiregistravo: Vasaris 12th, 2010, 9:12 am
Pranešimai: 1000
Atsijungęs
Taigi, ką turi bendro krikščionybė ir hinduizmas.

Prieš metus bemaž pusmetį praleidau Indijoje. Aplankiau geografiškai smarkiai nutolusias viena nuo kitos šventas vietas, šventyklas, tikinčiųjų bendruomenes. Yra įspūdžių.

Visos (teistinės) religijos apskritai turi kažką bendro. Visur tikintieji eina į savo tikėjimo namus, meldžiasi, lenkiasi, kalbasi su savo dvasininkais, švenčia šventes, aukoja, vyksta piligrimystėn, laikosi šeimos tikėjimo tradicijų ir t.t. Tai patys bendriausi bendrumai.

Kitas esminis bendrumas - kad krikščionybėje ir hinduizme, o konkrečiau, teistinėje jo dalyje - vaišnavizme, Dievas yra asmuo, Jo savybės - gerumas, teisingumas, gailestingumas, meilė.

Taip pat abi religijos pripažįsta Dievo vidinę įvairovę - krikščionybėje yra šv. Trejybės samprata, o vaišnavizme pripažįstama neribotos galimybės Dievui turėti pilnaverčius ar dalinius asmeninius plėtinius.

Toliau, galima būtų rasti tokį bendrumą abejose religijose:
- meilės Dievui atsakas ir tęsinys bus meilė tarp sielos ir Dievo
- gerų darbų atsakas bus geros pasekmės
- blogų darbų (nuodėmių) atsakas bus blogos pasekmės
- Dievas gali atleisti nuodėmes, atgailos galimybė.

Kalbantis su tikinčiaisiais galima įsitikinti, kad jų tikėjimo viltys yra panašios į tas, kurias turi krikščionys - pomirtinis gyvenimas danguje, gėrio sferoje.

- bendro religinio valgymo svarba: krikščionybėje - komunija, vaišnavizme - Dievui pasiūlyto (paaukoto) maisto valgymas. Krikščionybėje komunija yra tapatinga Jėzui ("Jėzaus kūnas ir kraujas"), vaišnavizme - tapatinga garbinamajam Dievo asmeniui (bet nėra "kraujo ir kūno" sampratos, tiesiog suprantama, kad tapatinga, nes Dievas absoliutus, dvasinis, todėl prie ko Jis prisiliečia tampa vienos esmės su Juo). Apskritai, "kraujo" sąvokos ir simbolika vaišnavizmui nebūdinga.

- santykis su visuomene. To nelabai galima suprasti, nepamačius kiekvienos religijos tose vietose, kur jos gyvuoja ilgus šimtmečius, tikėjimo tradicija perimama karta ir kartos, yra vietinės šventyklos ir visa gyvenimo sankloda. O pamačius kiekvieną religiją toje vietoje, kur ji vyrauja, galima pastebėti. Kaip platesnė visuomenė, bendruomenės atsiveria ir ugdo savo tikėjimą, jausmas gana panašus stebint tiek vaišnavus Indijoje, tiek, sakykim, krikščionis Lietuvoje.

_________________
Hope


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Ką bendro turi krikščionybė ir hinduizmas?
StandartinėParašytas: Balandis 28th, 2016, 3:30 pm 
Hero of 777
Vartotojo avataras
Hero of 777
Užsiregistravo: Sausis 6th, 2010, 9:32 pm
Pranešimai: 3570
Atsijungęs
Oooo tai kaip suprantu Induzimas yra susiskaldęs ir jų tikėjimo tiesos gana priešingos...
Kaip man aiškino, tai Dievas nėra asmuo.
Pomirtinio gyvenimo irgi nėra, juk reinkarnuojasi (ar šis gyvenimas yra pimirtinis kažkaip, kas vieną jau gyveno? :roll: )

Beje, čia pagal Sai Babos mokymą..

Kažkas sakė, kad jis miręs, tai jo, taip ir yra, bet indai tiki reinkarnacija, tai jis tik kitame kūne ;)

Prašau atleisti, man tikrai sunku tai suprasti :?

_________________
Some people come in your life as blessings, others come in your life as lessons..


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Ką bendro turi krikščionybė ir hinduizmas?
StandartinėParašytas: Balandis 28th, 2016, 4:49 pm 
Ištikimasis
Vartotojo avataras
Ištikimasis
Užsiregistravo: Vasaris 12th, 2010, 9:12 am
Pranešimai: 1000
Atsijungęs
Taip, realiai toks dalykas kaip "hinduizmas" neegzistuoja tokiu būdu kaip religijos, sakykim, krikščionybė ar islamas. Jeigu būtų toks terminas kaip "abraomizmas" ar "judeo-islamo-krikščionizmas", kuris apimtų ir kvazikrikščioniškus, kvazijudėjiškus, ir kvaziislamiškus religingumus nuo pačių liaudiškiausių pamaldumų iki ortodoksijos, ir iki pačių marginaliausių bendruomenių, tada galima būtų tuos terminus palyginti kaip panašius.

Kaip minėjome, "hinduizmas" yra išorinis terminas, kuriuo ne Indijos gyventojai apibūdino vieną iš Indijos subkontinento religingumų aibę, kurių bruožas yra tas, kad ji priima senosios Vedų civilizacijos paveldą kaip autoritetingą. (Tuo tarpu budizmas, džainizmas yra "antisisteminės" arba "maišto" religijos tuo, kad tą paveldą atmeta, ir užsiima savarankiškais, ne per apreiškimą gaunamais, dvasinio tobulėjimo metodų ieškojimais).

Krikščionys vadina save krikščionimis (nuo xrestos ir Xristos), musulmonai - musulmonais (nuo islam), tuo tarpu Indijos tikintieji dažnai savęs "hinduistais" nevadins, nes tai svetimas žodis, neapibrėžiamas pačioje religijoje. Dažniau galima tikėtis sutikti įvardijimus dharma, sanatana dharma (amžinoji religija), vaidik dharma (vediškoji religija), vaišnava-dharma, ir kt.

Sanatana-dharma, tai ne tiek "religija", kaip mes dažnai suprantame Vakaruose (kaip tam tikrą credo, kurio visi seka, ir negali būti erezijų), bet pliuralistinė dvasinė kultūra, kuriai įgimta vidinė įvairovė.

Sakykim, Europoje krikščionybės vystmasis buvo toks: tai buvo nauja religija, prie kurios buvo galima prisijungti, ir kuri išstūmė senus pagoniškus religingumus. Tuo tarpu Indijoje religijos vystymasis buvo kitoks: iš neatsekamos senovės bėgant tūkstantmečiams kaupėsi apreiškimai, šventųjų liudijimai, jie buvo įvairūs, ir formavo įvairias, bet susijusias tradicijas. Todėl neįmanoma sanatanos-dharmos apibūdinti skaldymosi terminais, taip kaip sakykim krikščionybėje apibūdinama: yra monolitinė uola, yra atskalos nuo uolos. Sanatana-dharma labiau apibūdintų medžio metafora - medis augdamas natūraliai šakojasi.

Tokiu būdu skirtingų tradicijų buvimas yra natūralus, ir nėra toks konfliktiškas kaip sakykim, krikščionybėje ar islame. Šakos gali nesutarti, ir diskutuoti tarpusavyje, bet jie neneigs kitų kaip kažko, kas neturi teisės egzistuoti, ar eretiško.

Aišku, tam tikra ortodoksijos ir erezijos skirtis turi būti, bet esmė tame, kad įvairovė ortodoksinėms tradicijoms yra natūrali. Tarp jų yra tarpusavio pripažinimas ir bendri autentiškumo principai, tuo būdu apsišaukėliši ir klaidingi religiniai reiškiniai ir asmenys yra atmetami, ir nepatinka į autentiškos įvairovės apibrėžtį. Pvz. pagal vaišnavus, Sai Baba yra apsišaukėlis, nes skelbėsi Dievu, jis nebuvo pripažįstamas rimtų tradicinių šventųjų, neturėjo inkarnacijos savybių bei patvirtinimų, ir propagavo beasmenę monistinę Absoliuto sampratą, kuri vaišnavų laikoma heterodoksiška Vedų dvasinės raštijos ir kultūros esmei.

Pomirtinis gyvenimas yra todėl, kad yra skirtingos vietos, kur galima atsidurti po mirties:

a) Materialioje visatoje:
1. Rojaus buveinės.
2. Žemiškos buveinės.
3. Pragaro buveinės.

b) Už materialios visatos ribų:
1. Transcendentinis Dangus, Dievo buveinė, vadinama Vaikuntha (kur siela įžengia, jeigu turi meilę Dievui ir tada ten amžinai gyvena ir bendrauja su Dievu, tai amžinieji sielos namai ir paskirtis, pagal prigimtį ir sandarą)
2. Dievo dvasinis spindesys brahmadžioti, beasmenė būtis (į kur siela gali laikinai įsilieti, bet kadangi iš prigimties yra asmuo, ten neišsilaiko).

Taigi, reinkarnacija apima pakartotinius gimimus žemiškose buveinėse, kaip pvz. ir mūsų planetoje. Kai žmogus miršta, jis keliauja į rojų, pragarą. Iš rojaus ar pragaro pasibaigus buvimo ten trukmei, jis vėl reinkarnuojasi. Arba gali reinkarnuotis iš karto, priklausomai nuo jo situacijos. Tai panašu į darbą (gyvenimas Žemėje) ir sutaupius pinigų, iškeliavimą į kurortą (atpildas už gerus darbus rojuje), arba padarius nusikaltimą patekimą į kalėjimą (atpildas už blogus darbus pragaros buveinėse). Pvz. Mahabharata aprašo, kad žmogus miręs patenka tiek į pragarą, tiek į dangų, lygiai pagal tai, kiek kokių darbų padaręs - už nuodėmes atkenčia pragare, o už gerus darbus sulaukia gero atpildo rojuje. Pasibaigus poilsio kurorte laikui, žmogus vėl grįžta dirbti namo, taip ir iš rojaus vėl grįžtama į Žemę. Arba pasibaigus bausmės kalėjime vietoje, žmogus vėl grįžta į namus, taip ir iš pragaro vėl grįžtama į Žemę. Vienas iš mūsų dvasinių mokytojų padarė pastabą, kad Afrikoje ir kitose vietose, kur gyvenimas labai sunkus, gimstantys žmonės atkeliauja iš pragaro, ir kenčia bausmės likučius.

_________________
Hope


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Ką bendro turi krikščionybė ir hinduizmas?
StandartinėParašytas: Balandis 28th, 2016, 10:20 pm 
Hero of 777
Vartotojo avataras
Hero of 777
Užsiregistravo: Sausis 6th, 2010, 9:32 pm
Pranešimai: 3570
Atsijungęs
Ačiū

Tik dar dėl pasitikslinimo:
Žmogaus esmė yra nebegauti jokio kūno.
Gyvenimo esmė yra rasti dievą savyje.
Tai būdinga visos Indijos religijų atšakoms ar tik Sai Babos pasekėjams?

_________________
Some people come in your life as blessings, others come in your life as lessons..


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Ką bendro turi krikščionybė ir hinduizmas?
StandartinėParašytas: Balandis 29th, 2016, 12:01 pm 
Ištikimasis
Vartotojo avataras
Ištikimasis
Užsiregistravo: Vasaris 12th, 2010, 9:12 am
Pranešimai: 1000
Atsijungęs
sauleegrazza rašė:
Žmogaus esmė yra nebegauti jokio kūno.
Gyvenimo esmė yra rasti dievą savyje.
Tai būdinga visos Indijos religijų atšakoms ar tik Sai Babos pasekėjams?


Geras klausimas, ačiū.

Idėjos tokios kaip "aš esu dievas, tu esi dievas, ir visi mes dievas" t.y. monizmas, nėra būdingos vien Sai Babos pasekėjams. Iš esmės, tai kaip skiriamasis ženklas - jeigu laikomasi tokių idėjų, tai yra heterodoksija, tai priešinga tradicijai. (heterodòksija [gr. heterodoksia — skirtingas požiūris], klaidatikybė, skirtingų nuo tos ar kitos religijos dogmų, pažiūrų pripažinimas.)

Reiktų aptarti šių idėjų kilmę.

Maždaug 5 amžiuje pr. Kr. Indijoje gyveno ir mokė Gautama Buda (https://en.wikipedia.org/wiki/Gautama_Buddha ) . Jo skleidžiamas budizmo mokymas įgavo populiarumo, ir bandė užgožti senąją Indijos Vedų religiją, kuri buvo visuotinė. Pvz. imperatorius Ašoka (https://en.wikipedia.org/wiki/Ashoka ) globojo budizmą. Budizmas pasklido Indijoje ir už Indijos ribų: Kinijoje ir kitur. Tai tęsėsi tūkstantį metų. 7 amžiuje po Kr. gimė Šankara (https://en.wikipedia.org/wiki/Adi_Shankara ), dar vadinamas Šankaračarja, kuris ėmėsi uždavinio sugrąžinti Vedų raštijos ir religijos autoritetą. Tuo siekdamas jis sumaišė budizmo filosofiją su Vedų raštijos teiginiais, ir sukūrė neautoritetingą majavados (https://en.wikipedia.org/wiki/Advaita_Vedanta ) mokymą, tam kad palaipsniui sugrąžintų į Vedų religijos aprėptį nuklydusius į budizmą mąstytojus ir paprastus žmones.

"Maja" - iliuzija, "vada" - teorija, mokymas; "iliuzijos teorija", kuri teigia, kad absoliutas yra visur ir visuose, neišreikštas, beasmenis, o visa matoma reiškinių įvairovė yra ne kūrinija, bet absoliuto transformacija, iliuzija, t.y. realiai neegzistuoja. Esą realiai egzistuoja tik vienas homogeniškas absoliutas, todėl viskas ir visi yra dievas. Budizmo idėja - kad visi reiškiniai, taip pat ir juos patiriantys asmenys, yra laikini, ir kad absoliučioje rimtyje, tuštumoje ar "tai" būsenoje, nėra nei asmens, nei reiškinių, nei kančios. T.y. budizmo tikslas - užbaigti asmens egzistenciją nirvanos (https://en.wikipedia.org/wiki/Nirvana_(Buddhism) )būsenoje, kuri yra beasmenė, neveikli, kur neegzistuoja asmuo. O majavadoje tikslas - pašalinti "asmens" egzistavimo iliuziją ir visas kitas iliuzijas ir ištirpdyti asmenį beasmeniame absoliute. "Suvokti dievą savyje" reiškia suvokti tu nesi tu, o esi viskas, ta pati viena homogeniška būtis. Kaip matome, esminio skirtumo tarp budizmo ir majavados nėra. Vedų religijos požiūriu, majavada yra visiškai klaidinga, yra tarsi antitezė teizmui. Dievas yra Asmuo, bet majavada teigia, kad aukščiausioji realybė yra beasmenė. Dievas turi visas savybes ir galias, bei veiklą, bet majavada teigia, kad aukščiausioji realybė neturi savybių, yra neišreikšta ir neaktyvi. Sielos tikslas yra atgaivinti amžiną ryšį su Dievu, Dievas amžinas, siela sukurta amžinai, ir jų ryšys yra amžinas, tuo tarpu majavada, taip kaip ir budizmas, teigia, kad siela yra iliuzinė, realiai neegzistuoja.

Šankara buvo įtakingas mokytojas, ir daugeliui jo pamokslavimu sugrąžintų iš budizmo glėbio žmonių buvo didelis autoritetas. Jis įsteigė mokyklą, kuri tęsiasi iki šių laikų. Tai vadinama advaitos filosofine kryptimi. Advaita reiškia "a" - ne, ir "dvaita" - dvejybiškumas, dualumas. T.y. nedualizmo, arba kitaip sakant, monizmo mokykla.

Advaitos sekėjų kryptis visados yra opozicijoje ortodoksinėms vaišnavų mokykloms, kurių yra keturios (atitinkamos keturios filosofinės kryptys: 1. dvaita-vada, reiškia, "dvejybė, skirtumas", kad Dievas ir jo kūrinija, ir sielos yra atskiri 2. sudha-advaita-vada, reiškia "tyrasis nedvejybiškumas", akcentuoja visko sąsają su Dievu, sielos kokybinį panašumą su Dievu, bet neneigia kiekybinio skirtumo, visumos ir dalies santykio 3. višištha-advaita-vada, "nedvejybiškumas su ypatybėmis", skirtumus paaiškina kaip Dievo ypatingų savybių raišką 4. dvaita-advaita-vada, "skirtybė ir vienybė", t.y. Dievas tuo pat metu vieningas ir skirtingas nuo sielos ir kūrinių.) (žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Vedanta#S ... of_Vedanta ) Vaišnavų mokyklos seka autentišku Vedų religijos keliu, o advaitos mokykla, kaip jau aptarėme, yra budizmas su vediškosios religijos autoriteto skraiste. Vaišnavų mokyklos paaiškina kaip teisingai filosofiškai suprasti Dievo, sielų ir kūrinijos santykį Vedų religijoje, ir kiekviena tai daro šiek tiek skirtinga filosofine kalba ir koncepcijomis.

Kaip Vakarų pasaulyje ateistai didžiuojasi savo techninėmis, mokslo žiniomis ir bando iškelti save virš tikinčiųjų, kurie esą yra kvailesni, taip advaitos mokykla daug dėmesio skiria techniniam filosofiniam žinojimui, kuris yra sausas ir beasmenis, bei neigia tikėjimą, Dievo Asmens egzistenciją. Jie daug debatuoja ir žongliruoja žodžiais. Tokiu būdu, per savo aroganciją, majavados ir panašių idėjų pasekėjai save pristato visam pasauliui kaip hinduizmo elitą. 19-20 amžiuje pakankamai aiškiai išsireiškė monistinių, impersonalistinių, iškraipytų religingumų dalis, kuri dažnai tapatinama su visu hinduizmu, ar su moderniu hinduizmu,neohinduizmu. Šių religingumų bruožai: "visi keliai veda pas dievą, garbink kaip nori ir ką nori ir vis vien pasieksi tą patį beasmenį dievą", "dievas yra viskas, ir viskas yra dievas, tu esi dievas ir visi mes dievas, šuo gatvėje yra dievas ir t.t.". Didelę įtaką šios idėjos padarė Vakaruose atsiradusiam "Nju Eidžui", kuris kartoja tuos pačius majavados teiginius. Spekuliatyvias, majavadiškas idėjas kultivavo tokie garsūs veikėjai kaip Vivekananda, Ramakrišna, pagal kuriuos susiformavo 20 amžiaus pradžios vakariečių (neo)hinduizmo samprata. Dar blogesni yra apsišaukėliai, besiskelbiantys save dievu, tokie kaip Sai Baba. Skaičiuojama, kad Indijoje save dievu pasiskelbę yra arti tūkstančio veikėjų, kurie bando užimponuoti kvailius, sutelkti pasekėjų, ir tokiu būdu vaidinti religinių lyderių visuomenėje vaidmenį.

Taigi, aptarėme "rasti dievą savyje".

Dėl to, kad žmogui esmė yra nebegauti jokio kūno. Iš vienos pusės, tai ta pati majavada - nusimesk žmogaus kūną, ir "pasinerk į tuštumą", kaip dainuodavo Sel'.

Bet teizme tai turi kitą reikšmę Pvz. krikščionybėje šv. Paulius rašo: "Toks ir mirusiųjų prisikėlimas. Sėjamas gendantis kūnas, keliasi negendantis. Sėjamas prastas, keliasi garbingas. Sėjamas silpnas, keliasi galingas. Sėjamas juslinis kūnas, keliasi dvasinis kūnas. Jeigu esama juslinio kūno, tai esama ir dvasinio. Taip ir parašyta: Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva būtybe; paskutinis Adomas tapo gyvybę teikiančia dvasia. Ne dvasinis esti pirmiau, bet juslinis, ir tik paskui dvasinis. Pirmasis žmogus yra iš žemės, žemiškas, antrasis žmogus ­ iš dangaus. Koks žemiškasis, tokie ir žemiškieji, o koks dangiškasis, tokie ir dangiškieji. Ir kaip nešiojome žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo paveikslą. Bet aš jums, broliai, tvirtinu: kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės, ir kas genda, nepaveldės to, kas negenda." 1 Korintiečiams 15,42-49

Taigi, kad būdama dvasinėje Dievo buveinėje siela neturės žemiško kūno, bet turės dvasinį kūną, tokia teistinė samprata.

Anksčiau šioje temoje jau aptariau, kad sanatana-dharmoje, Vedų religijoje, aptariami penki žmogaus tikslai:

- dharma (t.y. religija, gyvenimo būdas, prigimtinis įstatymas, užsiėmimas, darbas, sutinkamai su Kūrėjo nustatytais dėsniais).
- artha (vertybės, talentai, turtas)
- kama (troškimų, poreikių patenkinimas)
- mukti (išsivadavimas iš materialiosios egzistencijos)
- bhakti (meilė Dievui).

Pirmi keturi yra šiapusiniai, o penktasis - absoliutus, transcendentinis, galutinis siektinas tikslas. Tikroji religija koncentruojasi į amžiną tikslą - meilę Dievui, ir neteikia tiek svarbos žmogaus šiapusiniams interesams.

"Nebegauti kūno", arba išsivaduoti iš samsaros, materialistinės egzistencijos rato, yra vadinama mukti, arba mokša. (žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Moksha ). Majavadžiai mukti traktuoja kaip iliuzijos nusimetimą ir pasinėrimą į beasmenę būtį. Vaišnavų požiūriu, mukti yra antraeilė bhakti pasekmė, t.y. iš materialiosios egzistencijos išvaduoja Dievas. Dievo malone įžengusi į Dievo buveinę, dvasinį Dangų, bhakti sferą, gyvoji esybė savaime yra išvaduota. Išvaduoti gali tik Dievas, todėl Jis vadinamas Mukunda, teikiančiu mukti, išvadavimą. Be bhakti negali būti mukti. T.y. nepatekęs į Dievo karalystę, nesi išvaduotas, o Dievo karalystė yra bhakti sfera, t.y. kur viską valdo gryna meilė Dievui. Jeigu siela neturi meilės Dievui, ji negali įžengti į Dievo karalystę. Todėl lieka materialioje egizstencijoje, o tai reiškia, kad ji nėra išvaduota. Tikslas yra ne mukti, o bhakti; mukti yra antraeilis, savaiminis bhakti požymis - kas myli Dievą, tas laisvas nuo materialistinės egzistencijos; gyvena dvasiškai.

Tokiu būdu, majavadžių mukti ir vaišnavų mukti skiriasi. Majavadžių mukti siekia iki beasmenės būties sferos, Dievo karalystės prieangio, kur regima tik Dievo šviesa, bet ne Dievo Asmuo ir Jo buveinė. Kadangi siela yra asmuo, ir negali būti be aktyvaus dvasinio gyvenimo, pasyvi dvasinė būtis ilgai neužtrunka, siela nori veikti, ir todėl tą norą turi išreikšti. Kadangi nemoka veikti dvasiškai, turi pradėti reikšti save materialioje egzistencijoje. Todėl majavadžiai, neigiantys Dievo Asmenį, krenta atgal į materialų pasaulį. T.y. tikros mukti jie nepasiekia, nors deda dideles pastangas ją pasiekti beasmenio žinojimo kultivavimu.

_________________
Hope


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Ką bendro turi krikščionybė ir hinduizmas?
StandartinėParašytas: Gegužė 8th, 2016, 8:50 pm 
Hero of 777
Vartotojo avataras
Hero of 777
Užsiregistravo: Sausis 6th, 2010, 9:32 pm
Pranešimai: 3570
Atsijungęs
OOOO :shock:
Man būtų pakakę ir „Taip“ „Ne“ atsakymų :D
Ačiū :)

_________________
Some people come in your life as blessings, others come in your life as lessons..


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Ką bendro turi krikščionybė ir hinduizmas?
StandartinėParašytas: Gegužė 9th, 2016, 11:20 am 
Ištikimasis
Vartotojo avataras
Ištikimasis
Užsiregistravo: Vasaris 12th, 2010, 9:12 am
Pranešimai: 1000
Atsijungęs
No problem, kai kuriuos dalykus reikia paaiškinti plačiau, dėl daugelio, nes žmonės įvaizdį susidarę, o kaip, kas ir iš kur, niekas nežino. O nuo nežinojimo lengvai pereinama prie "raganų medžioklės".

_________________
Hope


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Ką bendro turi krikščionybė ir hinduizmas?
StandartinėParašytas: Gegužė 9th, 2016, 4:49 pm 
Ištikimasis
Vartotojo avataras
Ištikimasis
Užsiregistravo: Gruodis 17th, 2009, 8:40 pm
Pranešimai: 1584
Miestas: Vilnius
Atsijungęs
Ačiū, Atma, tikrai puikus paaiškinimas. :liuks:


Į viršų
 Aprašymas  
 

Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  

Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 40 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007