Dabar yra Gruodis 11th, 2018, 6:51 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 13 pranešimai(ų) ] 


 Pranešimo tema: Laisvė .. ar karma?
StandartinėParašytas: Liepa 15th, 2016, 1:57 pm 
Hero of 777
Vartotojo avataras
Hero of 777
Užsiregistravo: Gegužė 18th, 2010, 1:24 pm
Pranešimai: 4675
Miestas: Kaunas
Atsijungęs
Savo pasvarstymus surašiau čia.
https://www.facebook.com/permalink.php? ... 9609484363

Kas yra laisvė?

Pasak E. Kanto, jeigu žmogus neturi laisvės, tai mes negalime jo teisti dėl jokių jo moralinių nusižengimų. Vadinasi jeigu žmogus padarė nusikaltimą, tai kalti jo tėvai ir jo mokytojai, o jeigu padarė kažką gero, tai turėtų ordiną arba medalį gauti jo tėvai arba mokytojai. Vadinasi, jei pripažįstame bet kokią moralinę žmogaus atsakomybę, tuomet žmogus privalo turėti laisvę.
Tačiau pasaulis determinuotas - jeigu mes padarome eksperimentą vienoje pasaulio vietoje, tai prie tų pačių sąlygų tas pats eksperimentas turi duoti tuos pačius rezultatus ir kitoje žemės vietoje. Determinuotas - reiškia nelaisvas, nes viskas paklūsta kokiems nors fizikos, chemijos ar kitiems gamtos dėsniams.
Tačiau jeigu sakome, kad žmogus laisvas, vadinasi savo laisve jis viršija materialią būtį. Vadinasi yra kažkas daugiau nei materija.
Kas tai galėtų būti? Kas yra ta būtis, kuri turi laisvę, kurioje galioja moraliniai dėsniai ir kuri yra virš materialaus pasaulio? Atsakymas: tai Dievas.
Vadinasi, jeigu pripažįstame, kad žmogus yra laisvas, tai neabejotinai prieisime prie išvados, kad yra ir Dievas.

Tačiau tai nėra Dievo įrodymas pilnąja prasme, nes bet kas gali teigti, kad nėra jokios laisvės, nėra jokios moralės, o yra tik gamtos dėsniai, ir nėra jokio Dievo.

Vadinasi Dievo įrodymas nėra Dievo įrodymas pilnąja prasme, o tam tikros pasaulėžiūros išaiškinimas: būtent, jei priimame, kad egzistuoja etikos dėsniai, tuomet tokioje pasaulėžiūroje neišvengiamai prieisime prie išvados, kad yra laisvė ir yra Dievas.

Todėl šį įrodymą veikiau pavadintume paaiškinimu, o ne įrodymu.

Kuo skiriasi paaiškinimas nuo įrodymo?
Kai mes ką nors įrodinėjame, mes savo pašnekovą priverčiame priimti pasaulėžiūrą, savo įrodymu tarsi įsibraudami į jo laisvę ir versdami priimti savo pasaulėžiūrą.
Paaiškindami, mes nesiveržiame į pašnekovo vidinį pasaulį, o pakviečiame į sąvajį, ir parodome, kai manąjame pasaulyje viskas sutvarkyta, kokiai pasaulėžiūros teiginiais tikime, ir kokie yra tarp tų teiginių loginiai ryšiai, tačiau neverčiame pašnekovo pasirinkti mūsų pasaulėžiūros.
Vienu sakiniu: įrodymas varžo laisvę, paaiškinimas - nevaržo laisvės.

Ar žmogus laisvas nuo Dievo? Jeigu ne tuomet, paties žmogaus laisvė tėra iliuzija. Vadinasi jeigu žmogus turi laisvę, tai ta laisvė turi būti ir laisvė nuo Dievo.
Ar gali žmogus savo jėgomis atsikovoti laisvę nuo Dievo? Ne, nes Dievas yra visagalis. Vadinasi jeigu žmogus turi laisvę, tai tą laisvę jis gavo iš Dievo. Pats Dievas suteikė žmogui laisvę. Reiškia pats Dievas nubrėžė ribą, kur yra Jo valia, o kur yra žmogaus valia. Vadinasi jis yra Asmuo, nes tik asmuo turi ribas kur yra jis ir kur yra nebe jis.

Ką galėtume šiame kontekste pasakyti apie karmą? Karmos dėsnis teigia, kad jeigu padarei kokį nors veiksmą, tai NEIŠVENGIAMAI sulauksi atoveiksmio: už blogą darbą neišvengiamai bus bausmė, už gerą - apdovanojimas. Taip bus net ir tuo atveju, kai tu nežinosi, ar pasielgei blogai ar gerai. Karmos dėsnis skelbia absoliutų determinizmą - naikina bet kokią žmogaus laisvę. Karmos dėsnį skelbia religijos, kurios išpažįsta panteizmą, t.y. pasaulėžiūrą, kur materija ir dievybė yra vienas ir tas pats, o karmos dėsnis yra aukščiau visko.
Pagal panteistinę pasaulėžiūrą, dievybė yra kiekviename žmoguje, ir tik kiekviename vis kitaip pasireiškia. Vadinasi dievybė yra beasmenė būtis.

Tai visiškai neatitinka krikščioniškos pasaulėžiūros, o jeigu kalbėtume laisvės, Asmens kontekste - netgi yra priešinga krikščionybei. Todėl jeigu žmogus laiko save krikščionimi ir tuo pačiu metu tiki karmos dėsniu, vadinasi arba jis nėra krikščionis, arba nežino kas yra karma ir kas yra krikščionybė, arba yra nemąstantis žmogus.

_________________
O kraujau ir vandenie!
Kurs ištryškai iš Jėzaus širdies,
Kaip Dievo begalinio gailestingumo mums versmė.
Pasitikiu tavimi!


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Laisvė .. ar karma?
StandartinėParašytas: Liepa 15th, 2016, 3:34 pm 
Ištikimasis
Vartotojo avataras
Ištikimasis
Užsiregistravo: Vasaris 12th, 2010, 9:12 am
Pranešimai: 1000
Atsijungęs
Kažkaip nuvili. Atrodo, apsišvietęs žmogus, su visokiais žmonėm bendravęs, bet apibendrinimai nekokie gaunasi (per daug apibendrinti, išplaukę iki klaidingumo). Ne visos religijos, kuriose yra žinoma karma, panteistinės. Egzistuoja skirtingos karmos teorijos, su visai skirtingomis prielaidomis ir implikacijomis. Karma budizme yra visai kitas dalykas nei karma autentiškame hinduizme. Karma monizme bus visai skirtingas dalykas nuo karmos teizme.

Kai ką esu rašęs apie karmą teizmo kontekste:

Pačia bendriausia prasme, žodis "karma" reiškia "veikla".

Veikla gali būti gera, atitinkanti prigimtinį įstatymą, arba Dievo duotas tobulėjimo taisykles.
Arba gali būti bloga, nuodėminga.

Dorybingi veiksmai, pareigos, kurios atitinka Dievo įstatymus, atliekamos su egoizmo priemaiša vadinami karma. Neveikimas, pareigų neatlikimas - akarma. Ir nuodėmingi veiksmai - vikarma.

Nuodėminga veikla turi blogus rezultatus. Gera veikla turi gerus rezultatus.

Yra tam tikra inercija, pvz. jeigu ilgai piktnaudžiausime alkoholiu, mūsų smegenis tai paveiks fiziškai, ir nebeturėsime tokių protinių galimybių, kokias turėjome prieš pradėdami girtuokliauti. Vadinas, blogos veiklos rezultatai keliaus su mumis toliau nei tas taškas, kuriame mes nustosime vartoti alkoholį.

Taigi, visų tobulėjimo kelių ir religijų vienas pagrindinių bendriausių patarimų yra keisti blogą, nuodėmingą veiklą į gerą veiklą.

Ir reikia žinoti apie tą inerciją, kad net pakeitus veiklą į gerą, mus riboja ir sąlygoja praeities blogos veiklos rezultatai. Tas pats gali būti ir su gera veikla - jeigu degraduojame, praeities geros veiklos rezultatai mus dar kurį laiką palaiko.

Tai panašu į laivą jūroje, kuris plaukia tam tikra kryptimi. Jeigu pakeisi kursą, kitoje vietoje staiga neatsidursi, bet laipsniškai iki ten nuplauksi.

Veiklos rūšių daug, taigi, turim kelti klausimą, kuri veikla geriausia.

Taigi, bandykim panagrinėti veiklos rūšis.

Išorinė veikla - darbai. (karma)
Vidinė veikla - pažinimas. (gjana)
Sielos veikla - meilė. (bhakti)

Jeigu pakeisim darbus, vietoje blogų darbų darysim gerus darbus, tai dar nereiškia kad jau įgijome pažinimą ir meilę. Laipsniškai, teisingai veikiant, vidus apsivalo, ir gerėja pažinimas. Susivokus, suvokus, kad aukščiausias būties principas - meilė, kad turi sielą, kad turi amžiną ryšį su Dievu, kad turi ugdyti tą meilę Dievui, kuri apima ir meilę visoms Dievo dalelėms, prasideda sielos veikla. Siela pažadinama, prabunda. Sielos pabudimo taškas - tikėjimas, pirmas meilės jausmo Dievui lašelis, noras Jam pasišvęsti.

Kai prabunda tikėjimas, ir toliau bendraujama su tyrais Dievo tarnais, mokomasi, atliekama pasišventimo Dievui tarnystė, ydos ir veidmainystė pradeda trauktis, galiausiai žmogus tampa švarus ir brandus.


Cituoti:
Karmos dėsnis teigia, kad jeigu padarei kokį nors veiksmą, tai NEIŠVENGIAMAI sulauksi atoveiksmio: už blogą darbą neišvengiamai bus bausmė, už gerą - apdovanojimas. Taip bus net ir tuo atveju, kai tu nežinosi, ar pasielgei blogai ar gerai.


O ar kitaip yra krikščionybėje? Jeigu padarei nuodėmę, nežinodamas, kad tai nuodėmė, negi nėra jokių pasekmių? Sakykim, hipotetiškai, žmogus kažkodėl nežinotų kad vogti negalima. Ir pavagia ką nors. Net šiame pasaulyje bus pasekmės. Bet savaime aišku, kad pagal sąmoningumo laipsnį Aukščiausiasis atitaikys ir pasekmes. Atsakomybė nėra mechaniška, bet adekvati. Juk nuodėmę apsprendžia motyvacija, o ne išorinė forma. Sakykim, kažkas pabėgo iš nacių koncentracijos lagerio, ir būdamas bėgliu iš ūkininkų vogė sau maisto. Ar tai nuodėmė? Abejotina.

Veiksmų ir jų rezultatų ryšys - universalus dalykas, jo neišeliminuosi iš bet kurios religijos. Tiesiog vadinamas skirtingai. Mūsų kalboje žodis "veiksmai" arba "darbai", "poelgiai", angliškai "actions", sanskrite "karma". Jeigu pažiūrėtum Biblijos vertimą į hindi kalbą, greičiausiai ne kartą rastum ten žodį karma, nes "veikla" yra pakankamai kalboje vartojamas žodis, ir ten, kur tas žodis pasitaikys Biblijos tekste, ten bus išversta - "karma".

Iš kur atsiranda tas veiksmų ir jų rezultatų ryšys? O tas ryšys yra ne kas kita, kaip Aukščiausiojo priskiriama atsakomybė, mokymo procesas, kai veiksmams tenka tokie atoveiksmiai, kuriuos Aukščiausiasis nusprendžia kaip geriausius tai gyvąjai esybei pasimokyti ir sąmoningėti. Taigi, ryšys tarp veiksmų ir pasekmių nėra nei automatiškas, nei mechaniškas. Jis visiškai Dievo rankose.

Cituoti:
Karmos dėsnis skelbia absoliutų determinizmą - naikina bet kokią žmogaus laisvę.


Visa ta pati laisvė yra - gyveni, veiki laisvai, kreipi savo gyvenimą pagal savo laisvą valią. Į likimo pamokas irgi reaguoji laisvai.

_________________
Hope


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Laisvė .. ar karma?
StandartinėParašytas: Liepa 15th, 2016, 5:26 pm 
Hero of 777
Vartotojo avataras
Hero of 777
Užsiregistravo: Gegužė 18th, 2010, 1:24 pm
Pranešimai: 4675
Miestas: Kaunas
Atsijungęs
Dar neįsiskaičiau į tavo pranešimą, bet įdedu šaltinį, iš kurio šitą pranešimą parašiau: https://www.youtube.com/watch?v=NaCzV6yM148 .

_________________
O kraujau ir vandenie!
Kurs ištryškai iš Jėzaus širdies,
Kaip Dievo begalinio gailestingumo mums versmė.
Pasitikiu tavimi!


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Laisvė .. ar karma?
StandartinėParašytas: Liepa 15th, 2016, 5:38 pm 
Hero of 777
Vartotojo avataras
Hero of 777
Užsiregistravo: Gegužė 18th, 2010, 1:24 pm
Pranešimai: 4675
Miestas: Kaunas
Atsijungęs
Dabar labiau įsiskaičiau.
Bet to smulkaus šrifto dar neįsiskaičiau.

Visų pirma tu nesi krikščionis, todėl tu atstovauji savo pasaulėžiūrą ir man nėra labai didelės motyvacijos prieš tave argumentuoti.

Antra klausimas: jeigu egzistuoja karmos dėsnis ir Dievas pagal tavo tikėjimą, kuris nėra panteistinis Dievas, tuomet kas aukščiau, karmos dėsnis ar Dievas?

Trečia - atoveiksmis. Visas fizinis pasaulis yra determinuotas, ir mūsų veiksmai sukelia atoveiksmį. Kai kalba buvo apie laisvę, tai buvo kalbama apie žmogaus laisvę ir Dievo laisvę. Ar žmogus veiksmas dabartiniu momentu visad yra apspręstas ankstesnių jo veiksmų. Ir ar Dievas visad baudžia už blogus žmogaus darbus? Nes kai Kristus sako : "jei tau sudavė į vieną skruostą, tu atsuk ir kitą", laisvės kontekste ką tai sako? Tai sako, kad žmogus neprivalo keršyti. Be to, kadangi tai ištarė Žmogus-Dievas, reiškia ir Dievas neprivalo bausti. Klausimas: ar visa ką patiriame negero yra Dievo bausmės rezultatas? Bent jau katalikų Bažnyčios tradicija sako priešingai: "Jei kas gero, tai iš Dievo, jei kas blogo, tai dėl mano paties kaltės".
Iš krikščioniškų šaltinių esu girdėjęs dar radikalesnį teiginį, kad Dievas apskritai niekad nebaudžia.

Tačiau karmistinės/reinkarnacijos filosofijos bazėje sakoma, kad žmogus kenčia šiame gyvenime dėl praėjusių savo gyvenimų. Kadangi tarp dabartinio ir praėjusio gyvenimo nėra fizinio ryšio, vadinasi tas ryšys yra dvasinio pobūdžio. Vadinasi pagal šią filosofiją determinizmo principas nukeliamas iš fizinio pasaulio į dvasinį.

Dėl nusivylimo. Niekada neturėjau intencijos nei tau įtikti, nei tavęs nuvilti. Tu nusivili - tavo bėdos :D

_________________
O kraujau ir vandenie!
Kurs ištryškai iš Jėzaus širdies,
Kaip Dievo begalinio gailestingumo mums versmė.
Pasitikiu tavimi!


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Laisvė .. ar karma?
StandartinėParašytas: Liepa 18th, 2016, 2:12 pm 
Ištikimasis
Vartotojo avataras
Ištikimasis
Užsiregistravo: Vasaris 12th, 2010, 9:12 am
Pranešimai: 1000
Atsijungęs
kukulis rašė:
Visų pirma tu nesi krikščionis, todėl tu atstovauji savo pasaulėžiūrą ir man nėra labai didelės motyvacijos prieš tave argumentuoti.


Labai gerai, nėra prasmės ginčytis, tiesiog kalbame dėl apsikeitimo žiniomis. Kaip žinia, čia "Dialogų stalas", forumo dalis, kur krikščionys diskutuoja su nekrikščionimis; tu pradėjai temą pavadinimu "laisvė ar karma...", kurioje duodi tam tikrų apibendrinimų apie karmą, ir religijas, kurios kalba apie karmą, ir aš išsakiau pastebėjimų dėl tų apibendrinimų tikslumo. Jeigu jie būtų siauresni, jie būtų teisingi, bet kai išplėsti viskam, tai kyla problemų, kurias aprašiau.

Cituoti:
Antra klausimas: jeigu egzistuoja karmos dėsnis ir Dievas pagal tavo tikėjimą, kuris nėra panteistinis Dievas, tuomet kas aukščiau, karmos dėsnis ar Dievas?


Čia tikriausiai svarbu tai, kokią reikšmę suteikiame žodžiui "dėsnis". Tai kaip gamtos dėsnis, kaip gravitacijos dėsnis, o gal tai gyvenimo ar metafizinis dėsnis, kurio reikšmė kitokia, negu dėsnio gamtamokslyje?

Kalbant apie gamtamokslinius dėsnius, tokius kaip gravitacijos, kas yra aukščiau - gravitacijos dėsnis ar Kūrėjas? Aišku, kad Kūrėjas, o gravitacijos dėsnis yra tik viena Kūrėjo nustatytos pasaulio tvarkos dalelė.

Kas aukščiau - Dievo teismas ar Dievas? Dievas yra aukščiau, o Dievo teismas yra viena iš Dievo veiklų.

"Dėsnis" angliškai įvardijamas žodžiu "law", kas visai neblogai duoda platesnę žodžio prasmę. Karmos dėsnis, arba išvertus, "veiklos dėsnis" - tai tiesiog nuolat vykstantis Dievo teismas, Dievo įstatymai.

Kaip ir gyvenime - jeigu kažką darome, bus kažkoks rezultatas. Yra tokie posakiai, "kaip šauki, taip atsiliepia", arba "ką pasėsi, tą pjausi". Jeigu elgiamės pagal įstatymus, viskas bus tvarkoje, jeigu elgiamės priešingai įstatymams, kažkas atsitiks blogai. Tai tam tikras žinojimas apie atsakomybę, apie dėsnį, kad blogi veiksmai susilauks atsakomybės pagal įstatymą. Galima būtų vadinti atsakomybės dėsniu - kažką darai, esi atsakingas, susilauksi atsakomybės.

Yra daugybė fizinių dėsnių, dalį iš jų nagrinėja gamtamokslis, ir daug metafizinių dėsnių. Taigi, karmos dėsnis nėra vienintelis dėsnis, ar kažkuo išskirtinis. Kaip ir kiti dėsniai, jis yra Kūrėjo nustatytos pasaulio tvarkos dalis.

Bet kaip žinome, gyvenime nėra vien įstatymai. Yra daug daugiau.

Cituoti:
Trečia - atoveiksmis. Visas fizinis pasaulis yra determinuotas, ir mūsų veiksmai sukelia atoveiksmį. Kai kalba buvo apie laisvę, tai buvo kalbama apie žmogaus laisvę ir Dievo laisvę. Ar žmogus veiksmas dabartiniu momentu visad yra apspręstas ankstesnių jo veiksmų.


Žmogaus veiksmas nėra apspręstas vien ankstesnių jo veiksmų. Veikla kyla iš veikėjo, o veikėjo akstinai veikti gali būti: siela, protas, kūnas, ir atitinkamos patirtys: sielos, proto, kūno. Kadangi dvasinė siela yra iš tiesų laisva, tai tikroji laisvė yra iš sielos ir jos interesų kylantis veikimas. Veikimai, kylantys iš proto ir kūno patirties, yra labiau determinuoti. Mūsų širdyje susikaupę patirtys iš milijonų gyvenimų, "pripratimas - antras prigimimas", taigi, nors esame dvasinės sielos, dažniausiai veikiame ne pagal sielą, o pagal tas patirtis, pagal materialius interesus, ir tada mūsų veiksmų motyvacija ir veiksmai nėra iš tiesų laisvi - tai tarsi pasirinkti nelaisvę, ir veikti pagal susiformavusius įpročius ir materialios gamtos diktavimą.

Cituoti:
Ir ar Dievas visad baudžia už blogus žmogaus darbus? Nes kai Kristus sako : "jei tau sudavė į vieną skruostą, tu atsuk ir kitą", laisvės kontekste ką tai sako? Tai sako, kad žmogus neprivalo keršyti. Be to, kadangi tai ištarė Žmogus-Dievas, reiškia ir Dievas neprivalo bausti.


Taip, tai reiškia, kad žmogus neprivalo veikti reaktyviai, savanaudiškai, karmiškai, ir kad karma yra tam tikra veiklos kategorija, t.y., kad yra geresnių veiklos pobūdžių negu karma.

Dievas neprivalo bausti, Jis ir atleidžia, Jis moko. Teismas iš tiesų yra mokymas. Dievas nėra pavaldus jokiam mechaniškam dėsniui. Dievas - pats išmintingiausias, neribotų galimybių Tėvas, kuris auklėja savo vaikus taip, kaip mano kad reikalinga auklėti. Tokiu būdu, "karmos dėsnis" yra viena iš auklėjimo dalių, bet ne vienintelė. Karma, arba materialistiška veikla, reiškia, kad bus atsakomybė, ir ta atsakomybė taip pat bus susijusi su materialiu pasauliu. Ar gali Dievas žmogų atlaisvinti nuo karmos, t.y. materialistinio veikimo ir atsakomybės? Taip, Jis to ir siekia - moko, "nustokite veikti karmiškai, savanaudiškai, pradėkite sielos veiklą, bendravimą su Manim, tarnystę Man, kurioje viskas yra dvasiška ir nėra pasaulietinių rezultatų". (Meilė tik didina meilę, ten nėra jokios "buhalterijos", teismo.) Ir daug žmonių iš tiesų pasikeičia, ir nustoja veikti karmiškai.

Cituoti:
Klausimas: ar visa ką patiriame negero yra Dievo bausmės rezultatas? Bent jau katalikų Bažnyčios tradicija sako priešingai: "Jei kas gero, tai iš Dievo, jei kas blogo, tai dėl mano paties kaltės".
Iš krikščioniškų šaltinių esu girdėjęs dar radikalesnį teiginį, kad Dievas apskritai niekad nebaudžia.


"Jeigu kas blogo, tai dėl mano paties kaltės" - vadinasi, pripažįstama, kad žmogaus praeities veiksmai ir tai, kas žmogui atsitinka vėliau, susiję? Dievo teismas nevyksta kažkaip absurdiškai, bet yra grynai susijęs su tuo žmogumi, jo veiksmais, jo atsakomybe, jo poreikiais.

Bet kas visgi lemia, leidžia tam blogam žmonių gyvenimuose atsitikti? Nes Dievas visagalis, Jis galėtų neleisti vykti jokiam blogam dalykui, ar ne? Aukščiausiasis Valdovas, Kūrėjas, reiškia, kad niekas negali vykti be Jo valios, be Jo leidimo veikti, vykti.

Izaijo 54,16 Aš sutvėriau kalvį, kuris įpučia anglis ir padaro reikiamą įrankį. Aš taip pat sutvėriau naikintoją, kad griautų.

Izaijo 45,7 Aš darau šviesą ir sukuriu tamsą, duodu ramybę ir sukuriu pikta. Aš, Viešpats, visa tai darau.


Jeigu kažkas blogo mums atsitinka, ar galime teigti, kad Dievas yra neteisingas, negeras, nemylintis? Jis visagalis, bet leido tam atsitikti? Negalime taip sakyti, nes Dievo teisingumas, gerumas, meilė yra absoliutūs. Taigi, tai kas atsitinka blogo, gali būti tokie dalykai: mūsų pačių atsakomybė, mūsų pačių kaltė. Arba ypatingos pamokos, ypatinga malonė, kuri nėra susijusi su mūsų praeities veiksmais, bet su mūsų dvasinio augimo poreikiais.

Jeigu kažkas gimė invalidu, arba asocialioje šeimoje, ir neturi tokių galimybių, nesusilaukia tokio gerumo, sakykim, vaiką muša, žaloja, ir t.t., kaip geroje šeimoje gimęs vaikas, kuo kaltas vaikas? Kodėl Dievas leidžia jam taip kentėti? Ir ar vyksta dvasinis augimas ir koks tas dvasinis augimas? Būna atvejų, kai žmogus žalotas vaikystėje, užaugęs ima žaloti kitus, ir taip tęsia agresijos ciklą. Tai kodėl tada Visagalis leido tam vykti, jeigu tas žmogus tik kankinosi vaikystėje, o užaugęs toliau kelia kančias kitiems?

Negalime kaltinti Dievo neteisingumu, ar nežinojimu, kas vyksta, neišmintingumu, nemeile ar dar kokiais kitais dalykais. Tai kas gi vyksta pasaulyje? Negi nekalti kankinasi veltui, ar negi jie kankinasi tik tam, kad būtų statistiniai kančios vaizdai kitiems paakinti? Tai būtų neteisinga. Žinios apie daugelį gyvenimų ir žmogaus atsakomybė už savo veiksmus atsako į šiuos klausimus - tokie dalykai atsitinka dėl blogų praeities veiksmų. Žmogus sukėlė kančias kitiems, todėl dabar pats atsiduria tokiose situacijose. Tai įvykęs Dievo teismas. Kaip sakoma, "žmogus gyvena, tada vieną kartą numiršta, ir yra teisiamas". O kas po teismo? Gyvenama toliau, su teismo sprendimu. Bėgant laikui, teismo nupręsti dalykai visi įvykdomi.

Cituoti:
Tačiau karmistinės/reinkarnacijos filosofijos bazėje sakoma, kad žmogus kenčia šiame gyvenime dėl praėjusių savo gyvenimų. Kadangi tarp dabartinio ir praėjusio gyvenimo nėra fizinio ryšio, vadinasi tas ryšys yra dvasinio pobūdžio. Vadinasi pagal šią filosofiją determinizmo principas nukeliamas iš fizinio pasaulio į dvasinį.


Ne, tai nėra determinizmo principas. Tas ryšys toks, kad "viskas yra Dievo rankose". Dievas yra metafizinis, todėl viskas priklauso nuo Dievo.

Sakykim, yra toks gravitacijos dėsnis, ir jis pastoviai veikia. Mes neišskrendame į kosmosą išėję ryte į lauką, bet visada vaikštome ant Žemės, turime savo gyvenimus, ir niekas neišsilaksto dėl to, kad gravitacija kartais veikia, kartais neveikia. Gravitacija visada veikia. Kodėl taip yra, kas tai sukūrė? Tai sukūrė Kūrėjas, ir ši tvarka yra Jo nuspręsta, Jo valia ši tvarka yra tokia pastovi ir nepažeidžiama. Dievas yra metafizinis, todėl, tai kas fiziška, nuspręsta metafizinėje sferoje.

Gyvūnai neturi atsakomybės už savo veiklą. Karmos rezultatai liečia tik sąmoningo žmogaus veiksmus. Taigi, koks ryšys tarp moralinį/religinį krūvį turinčių veiksmų (t.y. jie gali atitikti moralės nuostatas, Dievo įsakymus, arba gali juos pažeisti) ir atsakomybės už tuos veiksmus patyrimo? Kokioje sferoje tai apsprendžiama? Ne fizinėje. Tai Dievo rankose.

_________________
Hope


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Laisvė .. ar karma?
StandartinėParašytas: Liepa 19th, 2016, 4:58 pm 
Hero of 777
Vartotojo avataras
Hero of 777
Užsiregistravo: Gegužė 18th, 2010, 1:24 pm
Pranešimai: 4675
Miestas: Kaunas
Atsijungęs
Įdėmiai perskaičiau, Atma, tavo atsakymą. Taip pat dar kartą perskaičiau ankstesnį savo pranešimą. Pajutau, kad jis šiek tiek puolamojo pobūdžio ir dėl to atsiprašau.

Iš esmės visa, ką parašei yra teisinga, ypač kad bausmės yra auklėjamojo pobūdžio, bet tai nėra karma, bent jau taip kaip aš ją suprantu.

Vienas dalykas dėl kurio galėčiau nesutikti, tai kentėjimas dėl ankstesnių gyvenimų. Nors aš manau, kad žmogus turi tik vieną vienintelį gyvenimą. Manau, kad žmonės sugalvojo reinkarnacijos koncepciją, tik tam kad paaiškintų beprasmišką kentėjimą žmonių, kurie gimė invalidai, blogoje šeimoje ir t.t. Ar egzistuoja kitas paaiškinimas, nei tas kad kenčiama už ankstesnius gyvenimus? Manau egzistuoja, bet jis gali būti mums nesuvokiamas, kol liečiam kojomis žemę.

Kodėl nesutinku dėl kentėjimų už anksesnius gyvenimus? Todėl kad tai iliustruoja žiauraus baudėjo Dievo įvaizdį. Nes bausmė veiksminga, tik kai žmogus žino už ką baudžiama, o kai nežino - tai geriausiu atveju yra aklas teisiginumas, blogiausiu - kaip determinuotas gamtos dėsnis, kuris arba rodo, kad Dievas yra negailestingas, arba kad jis yra nesąmoningas.
Aš netikiu reinkarnacija, tačiau net jei tai būtų tiesa, nei vienas nežino nieko apie savo ankstesnius gyvenimus, o jei ir žino tai tik labai miglotai, ir mano nuomone, tai kyla dėl įaudrintos vaizduotės. Todėl iš esmės kentėjimas už ankstesnius gyvenimus - tai bausmė, už kažką, ko nežinai.
Kai šuniukas padaro namie balą, tai reikia jį bausti tuoj pat, nes jeigu jis užmirš, kad čia jis padarė, tai bausmę laikys paprasčiausiu šeimininko žiaurumu, ir vėl kitą sykį darys balą, nors bausmės tikslas - išaiškinti šuniukui, kad nereikia daryti balos. Todėl jeigu šeimininkas baudžia šuniuką, ir jis to nesupranta ir toliau daro balą, vadinasi šeimininko bausmė neveiksminga; jis nemoka auginti šunų.

_________________
O kraujau ir vandenie!
Kurs ištryškai iš Jėzaus širdies,
Kaip Dievo begalinio gailestingumo mums versmė.
Pasitikiu tavimi!


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Laisvė .. ar karma?
StandartinėParašytas: Liepa 22nd, 2016, 3:56 am 
Ištikimasis
Vartotojo avataras
Ištikimasis
Užsiregistravo: Rugsėjis 11th, 2009, 1:45 am
Pranešimai: 1198
Miestas: Wilno-Marcinkancy
Atsijungęs
Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta (Iš 20,5) Kukuli, ką tu į tai?

_________________
Veritas vos liberabit.


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Laisvė .. ar karma?
StandartinėParašytas: Liepa 22nd, 2016, 10:29 am 
Hero of 777
Vartotojo avataras
Hero of 777
Užsiregistravo: Gegužė 18th, 2010, 1:24 pm
Pranešimai: 4675
Miestas: Kaunas
Atsijungęs
Hebrajiškas kalbėjimo būdas. Lygiai kaip bėgdami iš Egipto kalbėjo "geriau būtume mirę nuo Dievo rankos", kas reiškia 'nuo senatvės'.

O taip pat kitoje vietoje parašyta "nuo šiol nesakysite 'tėvai valgė vynuoges, o vaikams atšipo dantys'".

_________________
O kraujau ir vandenie!
Kurs ištryškai iš Jėzaus širdies,
Kaip Dievo begalinio gailestingumo mums versmė.
Pasitikiu tavimi!


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Laisvė .. ar karma?
StandartinėParašytas: Liepa 26th, 2016, 11:20 am 
Ištikimasis
Vartotojo avataras
Ištikimasis
Užsiregistravo: Vasaris 12th, 2010, 9:12 am
Pranešimai: 1000
Atsijungęs
kukulis rašė:
Įdėmiai perskaičiau, Atma, tavo atsakymą. Taip pat dar kartą perskaičiau ankstesnį savo pranešimą. Pajutau, kad jis šiek tiek puolamojo pobūdžio ir dėl to atsiprašau.


Aš irgi atsiprašu, jeigu kažką ne taip sakau.

Cituoti:
Iš esmės visa, ką parašei yra teisinga, ypač kad bausmės yra auklėjamojo pobūdžio, bet tai nėra karma, bent jau taip kaip aš ją suprantu.


Na taip, būtent, tame ir yra realistinis tikslumas, kad "karma" yra žodis, kuris nurodo į ne vieną koncepciją, ir skirtingose religinėse sistemose, skirtinguose kontekstuose, jis įgis iš esmės skirtingą turinį, nors žiūrint į kai kuriuos koncepcijos bruožus, tai nebus taip akivaizdu. T.y. lengva pagalvoti, kad karma budizme ir karma teistiniame hinduizme yra tas pats ar panašus dalykas, panašumų iš tiesų yra, bet kaip matome, pati esmė, ir visas realybės paveikslas, kurio viena iš detalių yra karma, skiriasi.

Cituoti:
Vienas dalykas dėl kurio galėčiau nesutikti, tai kentėjimas dėl ankstesnių gyvenimų. Nors aš manau, kad žmogus turi tik vieną vienintelį gyvenimą. Manau, kad žmonės sugalvojo reinkarnacijos koncepciją, tik tam kad paaiškintų beprasmišką kentėjimą žmonių, kurie gimė invalidai, blogoje šeimoje ir t.t. Ar egzistuoja kitas paaiškinimas, nei tas kad kenčiama už ankstesnius gyvenimus? Manau egzistuoja, bet jis gali būti mums nesuvokiamas, kol liečiam kojomis žemę.


Pats asmeniškai nemanau, kad žmonės išgalvojo karmos koncepciją. Indijoje - viena seniausių ir didžiausių religinių kultūrų Žemėje, su savo šventaisiais, Dievo tarnais, kuri nėra menkesnė, negu sakykim, Izraelio religinė kultūra. Kaip Izraelio religinės kultūros bruožas yra religijos apreikštumas: raštai - tai Dievo žodis, taip ir Indijoje. Bet tai tikėjimo dalykas, todėl nereikia niekam primetinėti karmos koncepcijos, lygiai kaip ir perteklingai neigti nėra teisingas būdas. "Filosofija be religijos - sausi abstraktūs svarstymai, o religija be filosofijos - sentimentai arba fanatizmas". Tokiu būdu, tikėjimas turi vidinę filosofiją, ir tikintysis natūraliai turi mąstyti, bet mąstymas nėra nepriklausomas nuo tikėjimo. Visą tikėjimo mąstymą galima apibūdinti viena esmine fraze: "Dievui nėra nieko neįmanomo". Tokiu būdu, tikintis Dievu, priima tai ką daro Dievas, ir pažįsta gyvenimą natūralioje Kūrėjo veiksmų šviesoje. Bet kokios loginės sistemos, atsietos nuo Kūrėjo, specifiškai bandančios atsisieti, ir eiti nepriklausomu keliu, neišvengiamai pačioje esmėje yra ateistinės arba prasilenkiančios su esminiu būties faktu.

Cituoti:
Nes bausmė veiksminga, tik kai žmogus žino už ką baudžiama, o kai nežino - tai geriausiu atveju yra aklas teisiginumas, blogiausiu - kaip determinuotas gamtos dėsnis, kuris arba rodo, kad Dievas yra negailestingas, arba kad jis yra nesąmoningas.


Manau, tai tik viena galima, pakankamai siaura dalyko interpretacija. Kaip sakoma, "Dievo keliai - ne žmogaus keliai". Mes maži, o Aukščiausioji Esybė - begalinė. Mūsų pamokos kitiems, mūsų pedagogika, sakykim, savo vaikams, arba mokytojų vidurinėje mokykloje savo mokiniams - žmogiškai, o dažnai ir nežmogiškai ribota. Mes esame pykčio, iliuzijos, išdidumo, beprotybės, geismo, pavydo aukos, atitinkamai, mūsų pedagogika yra paveikta mūsų įkalintumo ydose.

Bet Dievas tobulas. Kaip sakoma "nieko nėra panašaus į Jį". Jo veiksmai - irgi su niekuo nepalyginami, niekas jiems neprilygsta, ir yra už vaizduotės aprėpimo. Mes negalim įsivaizduoti, kaip Jis veikia, mūsų logika per silpna, per siaura tam.

Taigi, žmogus nežino, kodėl jam ateina vienokie ar kitokie likimo išbandymai, pamokos, ir vis vien visa tai patiria. Pamąstykim: krikščionybėje, kur nėra idėjos apie praeitus gyvenimus, ir iš ten kylančią atsakomybę, žmogus irgi nežino. Jis nežino kodėl, bet žino, kad visi išbandymai, problemos, pamokos yra Kūrėjo sukurto pasaulio dalis. Jis gali visur įžvelgti Kūrėjo ranką.

Yra tokią sąvoka: "prigimtinė nuodėmė". Pagal apibūdinimus, ji yra tarsi paveldima iš pirmojo žmogaus - Adomo. Adomas nusižengė Dievui, nepakluso ir suklupo, suklaidintas Šėtono, valgė nuo uždraustojo medžio. Taigi, šio pasaulio egzistencijos netobulumai ir kančios yra siejamos su prigimtine nuodėme. Pirminė Adomo būsena buvo rojaus, o po to dėl jo paties kaltės tapo žemiška, atskirta nuo Dievo.

Taigi, žmogus dėl prigimtinės nuodėmės, susiduria su pasaulio "netobulumais". Jis irgi nežino, kodėl jam nutinka konkretūs dalykai, kodėl taip viskas susiklosto, jis žino tik tiek: "prigimtinė nuodėmė". Arba Dievo gailestingumas, išbandymai, "kryžius".

Panašiai, teistinėje sistemoje, kur yra idėja apie praeitus gyvenimus, ir atsakomybę, kylančią iš praeities veiksmų, žmogus nežino konkrečiai, kodėl konkretūs likimo išbandymai jam tenka, bet žino tą patį, ką ir krikščionis - problemiška materiali egzistencija yra maišto prieš Dievą (t.y. panašu į "prigimtinę nuodėmę", tai preegzistencinis sielos nusigręžimas nuo Dievo), Dievo įstatymų nesilaikymo (nuodėmingi praeities veiksmai) pasekmė. Arba tai specialioji malonė, išbandymai skirti sustiprinti tikinčiojo ryšį su Dievu.

Toliau, apie tai, kaip nežinojimas gali vadinti esminį vaidmenį sąmonės ugdyme. Kai mes kažką blogo darome kitam, tas žmogus kenčia. Jis patiria tai, ko mes nepatiriame tuo metu. Sakykim, mes jį mušam, jis patiria visą emocijų skalę, skausmą, baimę, nuskriaustumą. Tuo metu mes jaučiame agresiją, pyktį, kerštą, ir kitus dalykus. Taigi, mūsų vidinės sąmonės būsenos tuo metu stipriai skiriasi. Jeigu mes suvoktume, ką jis jaučia, tuoj pat nustotume jį mušti. "Mylėk savo artimą, kaip pats save". Jeigu galėtume suvokti kito jausmus, tarsi iš savo paties perspektyvos: kaip jam bloga, tarsi man būtų bloga, tada sustabdytume savo daromą blogį. Bet dėl sąmoningumo neišvystymo, dažnai to nepadarome. Nesuvokiame kitų, ir nesuvokiame kaip jie jaučiasi dėl mūsų veiksmų.

Jeigu mes tai darėme, tada pamoka sąmoningumui išvystyti, ir padėti suvokti, kaip mušamasis jaučiasi, ką jis išgyvena, yra pastatyti mus į panašią situaciją, kur savo sąmone patirsime visus tuos dalykus. Tada mes užjausime tuos, kurie skriaudžiami kaip ir mes, ir daugiau taip nesielgsime.

Jeigu žinotume konkrečiai, kodėl konkretūs likimo išbandymai mus ištinka, tada pamokas galėtų sugadinti paviršutiniška logika: "man keršijama už praeities darbus, akis už akį". Žinojimas iš dalies yra loginė funkciją, o žmogus per logiką linkęs eksploatuoti dalykus, jais naudotis savo egoistinių interesų tenkinimui. Jeigu net likimo siunčiamas pamokas jis galėtų racionalizuoti tokiu būdu, ir ieškoti savo egoistinių interesų tame, tada pamokos neatliktų savo ugdomo dvasinio vaidmens, širdies perkeitimo.

Pvz. žmonės sunkiai serga, arba sunkiai serga jų labai artimi žmonės, arba miršta. Tada žmogus maištauja širdimi, "kodėl kodėl Dievas toks neteisingas?". Bet būna, kad po to maišto, jis susivokia, randa atsakymus, ir daugiau jau nebekaltina Dievo. Vadinasi, tas išbandymas buvo praeitas, išmokė - vietoj priešinimosi Dievui ir aistringo prisirišimo prie savo egoistinių interesų, žmogus susitaikė, ir suprato, kad Kūrėjas aukščiau, Kūrėjas nėra neteisingas, ir kad Kūrėjo sukurtas pasaulis yra daug didesnis už vieną mažą mane, ir kad pasaulis neturi tarnauti mano interesams, bet kad jis Kūrėjo yra sukurtas dieviškais, aukščiausio gailestingumo ir meilės tikslais.

_________________
Hope


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Laisvė .. ar karma?
StandartinėParašytas: Liepa 27th, 2016, 10:51 am 
Hero of 777
Vartotojo avataras
Hero of 777
Užsiregistravo: Gegužė 18th, 2010, 1:24 pm
Pranešimai: 4675
Miestas: Kaunas
Atsijungęs
Esu girdėjęs nuomonę, kad reinkarnacija pakankamai nauja idėja ir Vedose apie ją arba nekalbama, arba kalbama ypač mažai.

Manau kad žmonės tarpusavyje labiau susiję, nei mes galvojame. Tai, kad dėl Adomo nuodėmės kenčia visa žmonija parodo, kaip mes visi susiję su savo protėviu Adomu. Lygiai taip pat vaikai kenčia dėl tėvų nuodėmių, dėl to, kad paveldi polinkį į tas pačias nuodėmes, kurias darė jų tėvai.

Remiantis šia žmonių tarpusavio sąryšio idėja, kai kurie krikščioniški mąstytojai nurodo, kaip Dievas, tapęs vienu žmogumi išgano visą žmoniją.

Tie ryšiai patys stipriausi per giminystės ryšius, tačiau gali būti kai kuriais atvejais tam tikri ryšiai ir su žmonėmis, kurie nėra giminaičiai, ir netgi nėra gyvenantys tame pačiame laikotarpyje.

Todėl netgi tai, kad kažkokia labai nedidelė dalis žmonių "prisimena" ankstesnius gyvenimus, tai nebūtinai reiškia, kad jie prisimena, o tai kad kažkokiu būdu yra ryšys tarp jų ir tarp tų kitų anksčiau gyvenusių žmonių. Vadinasi nebūtina kalbėti apie reinkarnaciją, kad paaiškintume įvairius dvasinius fenomenus stebimus visais žmonijos laikais.


Kančios problematika, kurią aprašei pastarajame pranešime, tikrai nurodo tam tikrus dėsnius, bet tie dėsniai, manau, nereikalauja karmos idėjos. T.y. karma - tai tarsi atlygio principas. Tuo tarpu, nebūtina kalbėti apie jokį atlygį, kai kalbame apie neigiamas neigiamų veiksmų pasekmes. Pvz. rūkorius tikėtina mirs nuo plaučių vėžio, girtuoklis nuo kepenų cirozės, narkomanas nuo išsekimo arba nuo psichikos pakrikimo. Girtuoklių vaikai bus apsigimę. Ir taip bus ne dėl to, kad jie baudžiami už negatyvius įpročius, o dėl to, kad patys negatyvūs įpročiai griauna jų pačių ir jų vaikų sveikatą. Dvasiniame lygyje kiti pavyzdžiai. Pvz. Išdidus žmogus neturės draugų, nes visus jis niekina. Ir taip bus ne dėl to, kad jis yra baudžiamas už išdidumą, o dėl to, kad pats jo išdidumas neleidžia jam turėti draugų.
Šventame Rašte yra tokia frazė "Jis išsklaido išdidžios širdies žmones ir išaukština nuolankiuosius". Ir vėl gi hebraiškas kalbėjimo būdas, kai kalbama jog Dievas išsklaido išdidžios širdies žmones. Tačiau kai kalbama apie nuolankiųjų išaukštinimą, tai greičiausiai galima kalbėti apie Dievo įsikišimą. Todėl daugelis šventųjų ir kalbėjo "visa kas gera - iš Dievo, o kas bloga - iš mūsų pačių" :)

Aišku viskas gali būti daug sudėtingiau, bet aš čia tiesiog išsakiau savo (ir gal būt ne tik savo) požiūrį. :)

_________________
O kraujau ir vandenie!
Kurs ištryškai iš Jėzaus širdies,
Kaip Dievo begalinio gailestingumo mums versmė.
Pasitikiu tavimi!


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Laisvė .. ar karma?
StandartinėParašytas: Liepa 27th, 2016, 12:58 pm 
Ištikimasis
Vartotojo avataras
Ištikimasis
Užsiregistravo: Vasaris 12th, 2010, 9:12 am
Pranešimai: 1000
Atsijungęs
kukulis rašė:
Todėl netgi tai, kad kažkokia labai nedidelė dalis žmonių "prisimena" ankstesnius gyvenimus, tai nebūtinai reiškia, kad jie prisimena, o tai kad kažkokiu būdu yra ryšys tarp jų ir tarp tų kitų anksčiau gyvenusių žmonių. Vadinasi nebūtina kalbėti apie reinkarnaciją, kad paaiškintume įvairius dvasinius fenomenus stebimus visais žmonijos laikais.


Religijos tiesos, metafiziniai dalykai ypatingi tuo, kad yra nepažinūs savo jėgomis, savo protu. Kartais būna taip, kad religijos tiesos iš mūsų žemiško proto pozicijų atrodo keistai. Pagrindinė priežastis - dieviškoji tikrovė yra viršijanti ("viršijanti" = "transcendentinė"). Ji yra virš. Virš tų pajėgumų, kuriais mes operuojame, ir virš šiapusinio pasaulio patirties. Netgi mąstant kaip tikintiesiems, savarankiška pastanga suprasti raštuose išsakytas tiesas negali duoti vaisių. Kodėl? Tai tarsi bandyti skaityti ir suprasti nepažįstamu metodu sudarytą žemėlapį šalies, kurioje nesi buvęs. Žodžiai turi daug reikšmių, raštų teiginį mes suprantame per savo prizmę, bet nesam patyrę pačio to dalyko, kurį tas teiginys apibūdina. Ne tik nesame patyrę dėl to, kad dar neturėjome tokios galimybės dėl gyvenimo istorijos susiklostymo, bet dėl to, kad tai už mūsų galimybių ribų. Visus tuos dalykus žino Dievas, ir gali teisingai mums paaiškinti, atskleisti, Savo malone ir visagalybe. O mums, kai raštų teiginius suprantame savaip, gali susikurti iliuzijos apie juos, nors realiai tie teiginiai nieko panašaus nesako, kaip mums atrodo. Pvz. tamsoje galim virvę palaikyti gyvate, nors tai tik virvė, ir atvirkščiai. Taip ir savo nežinojimo tamsoje kažkokius teiginius galime iškreiptai suprasti.

Apie reinkarnaciją teistiniame hinduizme kalbama ne dėl to, kad tai atrodo logiška, paaiškinanti idėja, bet dėl to, kad tai yra apreikšta, atskleista Dievo. Dievas pasako, kaip viskas yra, todėl nereikia nieko išgalvoti. Tik toliau jau apmąstant apreikštąsias tiesas, pasimato kaip jos iš tiesų atitinka tai, ką stebime savo matomame pasaulyje.

T.y. turime tris žinių šaltinius:
1. Apreiškimas, Dievo žodis
2. Mąstymas
3. Jutiminė patirtis (tai, ką matome, girdime, apčiuopiame šiame pasaulyje).

Mąstymas ir jutiminė patirtis gali klaidinti, o taip pat, dėl savo ribotumo, negali duoti atsakymų apie esmines tiesas, tik duoti tam tikrą nuovoką apie pačias bendriausias pasaulio savybes (taip padedant mums nenueiti į absurdus, kaip pvz. visko neigimas, teigimas, kad viskas yra iliuzija). Pvz. jutiminė patirtis mums leidžia matyti, kad pasaulyje egzistuoja įvairovė, daug reiškinių. Iš to galime kažkiek suprasti, kad būtis yra viena, bet ne monotoniška, monistiška. Ji nėra tarsi vien tik erdvė užpildyta skaidriu vandeniu, ir daugiau nieko.

kukulis rašė:
Esu girdėjęs nuomonę, kad reinkarnacija pakankamai nauja idėja ir Vedose apie ją arba nekalbama, arba kalbama ypač mažai.


Taip, yra skirtumas tarp kokio nors vieno žmogaus nuomonės ir apreiškimo, kurį patvirtina tūkstančiai šventųjų per tūkstančius metų. Man irgi teko skaityti tokią nuomonę, sovietinių indologų paruoštoje knygoje "Indijos mitai".

Pabandykim panagrinėti tą teiginį.

1. Keturios Vedos (t.y. "Vedos" siaurąja reikšme) yra ritualinių aukojimų himnų rinkiniai.

Cituoti:
Yra susiklosčiusios 4 vedinių tekstų sekos, tradicijos: Rigveda (ṛgvedá), Samaveda (sāmavedá), Jadžurveda (yajurvedá) ir Atharvaveda (atharvaveda). Kiekvieną iš šių tekstų sekų sudaro 3 tekstų grupės: samhitos, arnjakos ir upanišados. T. y., esti 4 samhitos (Rigveda, Samaveda, Jadžurveda bei Atharvaveda) ir indiškosios tradicijos šioms 4 vedoms priskirti, vėlesni, aiškinamieji tekstai.

Rigvedos samhita yra pats seniausias ir autoritetingiausias iš visų vedų tekstų. Tai 1028 giesmių (sūktá), daugiausia šlovinančių dievybes, sąvadas. Greta samhitos, Rigveda turi dar vieną savo teksto atmainą – padápāṭha: tai giedamasis samhitos tekstas, suskaidytas į reikšminius teksto vienetus (žodžius, priešdėlius ir kt.), kad būtų išsaugota žodžių prasmė. Samaveda naudoja Rigvedos tekstus kaip priemonę įsiminti savitas gaidas (sā́man), reikalingas giedoti aukojimuose. Jadžurveda samhita taip pat iš esmės neturi nuosavo turinio, o Rigvedos mantras (posmus) naudoja kaip savitas ištarmes (yájus). Atharvaveda yra vėlyviausia iš samhitų, ankstyvuosiuose tekstuose neminima tarp vedų (pati Rigveda nurodo esant 3 vedas), nors kai kurios jos dalys gali būti panašaus amžiaus su Rigvedos giesmėmis. Atharvavedoje pateikiami daugiausia užkeikimai, prakeiksmai, gydymo, šeimos, valdžios apeigas lydintys tekstai, yra ir Rigvedos giesmes primenančių, atkartojančių tekstų.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Vedos


Jeigu mes remtumėmės teiginiu, kad "keturios Vedos kažko nesako, todėl tai nėra apreiškimas", tai būtų panašu į teiginį "Psalmės kažko nesako, todėl tai nėra apreiškimas". Psalmės yra tik viena Biblijos dalis. Lygiai taip pat, aukojimo himnai - Vedos - yra tik viena didelės religinės kultūros ir raštijos dalis. Buvo aukotojai, žyniai, šventikai, dvasininkai, jie giedojo Vedų himnus aukojimuose. Bet kokia buvo jų religija, koks buvo jų gautas apreiškimas, kur visa tai išdėstyta? Kaip Psalmėse nėra išdėstytas visas Izraelio religijos turinys, taip ir Vedų aukojimo himnai neišreiškia viso turinio, arba tiksliau būtų sakyti, neišreiškia jo eksplicitiškai. Aukojimo himnai - mistiniai, ezoteriniai, poetiniai, jie nedėsto mokymo ir filosofijos prozine kalba. Jų funkcija yra labai specifinė, kreiptis į Dievybę aukojimo metu. Ten sukoncentruota viskas, bet tas, kuris nėra tos metafizinės Vedų apreiškimo srovės dalyvis, iš Vedų himnų poetinių išraiškų negalės suprasti jų turinio. Išorinė interpretacija neišvengiamai lieka tik išorinė, materialistiška.

Psalmėmis yra paremta daug pranašysčių ir atpažinimų apie Jėzų, bet tas, kas neįšvęstas į Jėzaus mokinystę ir tikėjimą, negalės to suprasti ir pripažinti. Ateistui profesoriui, kuriam Psalmės yra tik istorinis žydų giesmių sąvadas, o jose esančios kažkokios pranašystės ar dvasinės užuominos apie Mesiją, kurios galėjo išsipildyti - neįmanomas dalykas, Psalmių dvasinis turinys yra neprieinamas, ir jo Psalmių interpretacija yra visiškai priešinga Psalmių turiniui ir tikslui - jo interpretacija veda nuo tikėjimo, o Psalmės išreiškia tikėjimą ir Dievo pažinimą bei ryšį su Dievu.

Panašiai, išorinė Vedų aukojimo himnų interpretacija atsieja save nuo: a) tų, kuriems Vedos buvo apreikštos b) tų, kurie jas priėmė per tikėjimą ir toliau praktikuoja.

Kas suvokia, koks yra Vedų tikėjimas, tikėjimo turinys, Vedų šventųjų mokytojų, kurių mokymo linijos tęsiasi tūkstantmečius, mokymas? Tie, kas tiki Vedomis ir yra toje tikėjimo tradicijoje, toje pačioje dvasinių patirčių sferoje.

2. Keturių Vedų paaiškinimas, filosofija, yra Vedų priedėlyje - Upanišadose. O visa Vedų civilizacijos religija yra išreikšta platesniame raštų korpuse, kurį sudaro keturios Vedos, Upanišados, Vedanta-sūtra, Itihasos, Puranos, ir svarbiausių šventųjų mokytojų, kurie kultivuoja šią religiją, parašytuose raštuose.

(Prisiminkim Palmių/Biblijos santykį, arba tai, kad viena kuri nors Biblijos knyga (pvz. Kunigų knyga, Izaijo knyga, Jeremijo knyga, ar kuri kita) neišreiškia Izraelio religijos, arba krikščionybės, viso turinio. Krikščionybės visą turinį sudaro: Senasis Testamentas, Naujasis Testamentas, Bažnyčios tėvų raštai, gyvoji tradicija (t.y. kaip meldžiamasi ir t.t., kas tęsiasi nepertraukiamai ir perduodama veiksmo keliu), tikinčiųjų bendravimas su Jėzumi, su Jėzaus apaštalais, mokiniais, ir kt.)

Taigi, užtenka to, kad reinkarnacija aiškiai išreikšta Upanišadose, Vedanta-sūtroje, Itihasose, Puranose.

Nagrinėjant visą raštų korpusą, išoriniai tyrinėtojai bei jų nuomonės nėra pretenduojantys į teisingas išvadas. Pvz. mūsų aptariama nuomonė teigia, kad "reinkarnacija yra palyginti nauja idėja". Bet kas yra nauja ir kas yra sena, kai kalbame apie amžinas tiesas? Ar tai, kad kažkuriuose raštuose nerastume eksplicitiškai paaiškintos kažkurios tiesos apie realybę, tą tiesą gali kažkaip paneigti ar padaryti mažiau autoritetingą viso tikėjimo, visos religijos kontekste? Pavyzdys supratimui: jeigu Pradžios knyga nemini Mesijo, ar tai reiškia, kad Mesijas yra nauja, sugalvota idėja? Tiesa apie Mesiją tiesiog buvo apreikšta kitose Biblijos dalyse.

_________________
Hope


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Laisvė .. ar karma?
StandartinėParašytas: Liepa 27th, 2016, 1:26 pm 
Hero of 777
Vartotojo avataras
Hero of 777
Užsiregistravo: Gegužė 18th, 2010, 1:24 pm
Pranešimai: 4675
Miestas: Kaunas
Atsijungęs
Parašei taip, tarsi reinkarnacija būtų centrinė religijos dogma. Kodėl? Nejaugi ji prilygsta Kristaus gimimui? :o

Juk hinduistai atsisakė budizmo idėjų, kurie kaip tik koncentravosi į reinkarnacijos idėją ir beveik (o gal visiškai) užmiršo patį Dievą!

Aš visad maniau, kad reinkarnacija tik papildomas mokymas, o visa hinduistų ir Krišnaistų religijos esmė - pažinti Dievą, ir su juo užmegzti kuo artimesnį ryšį.

Kitaip yra su budistais, kurie kaip tik koncentruojasi į save patį, į jogos praktikas ir praktiškai savo veiksmais neigia Dievo egzistenciją.

_________________
O kraujau ir vandenie!
Kurs ištryškai iš Jėzaus širdies,
Kaip Dievo begalinio gailestingumo mums versmė.
Pasitikiu tavimi!


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: Laisvė .. ar karma?
StandartinėParašytas: Liepa 27th, 2016, 2:13 pm 
Ištikimasis
Vartotojo avataras
Ištikimasis
Užsiregistravo: Vasaris 12th, 2010, 9:12 am
Pranešimai: 1000
Atsijungęs
Kadangi kalbame apie reinkarnaciją, tai rašiau apie reinkarnaciją. Be abejo, kad tai nėra centrinė tiesa. O pavyzdžius daviau tokius, kurie leistų suprasti problematiką, susietai su datavimais ir interpretacijomis, ne todėl, kad prilyginčiau pagal svarbą pranašystes apie Mesiją žinioms apie reinkarnaciją. Žinios apie reinkarnaciją reikalo esmės nekeičia, jeigu kalbame apie religiją apskritai. Pvz. krikščionybė nekalba apie reinkarnaciją, labiau neigia, bet tai netrukdo krikščionybei perteikti religijos tikslo - meilės Dievui ir Dievo dalelėms.

_________________
Hope


Į viršų
 Aprašymas  
 

Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  

Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 13 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007