Dabar yra Rugpjūtis 24th, 2019, 5:33 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 10 pranešimai(ų) ] 


 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Rugsėjis 29th, 2009, 3:18 pm 
Karys
Vartotojo avataras
Karys
Užsiregistravo: Rugsėjis 25th, 2009, 7:54 pm
Pranešimai: 70
Miestas: Kns
Atsijungęs
Trumpai ir as pasidalinsiu savo gyvenimo istorija. As augau seimoje, kuioje niekas niekada nei galvojo nei kalbejo apie Dieva. Taigi nuo pat vaikystes nieko apie tai nezinojau. Taciau vienu metu kazkas pradejo keistis musu seimoje, kadangi tevai pradejo ieskoti Dievo. Jie uz paskutinius pinigus nusipirko Biblija ir bande ja skaityti. Musu kaimynai mus pakviete i baznycia. Nuejau ten kartu su teciu. Tai buvo mano pirmas apsilankymas baznycioje. Nuo tos dienos pradejau lankyti sekmadienine mokykla. Nepamenu tikslios priezasties kodel nustojau lankyti sekmadienine mokykla. Tiesiog ten nejau. Kiekviena sekmadieni tetis mane kviete kartu su juo eiti i baznycia, o as tiesiog nenorejau eiti.
As buvau labai uzdaras vaikas, neturejau draugu, mokykloje is manes tyciojosi, skriaude (nemokejau apsiginti). Ir taip as gyvenau iki mazdaug 16 metu. Kol viena diena musu namuose apsilanke viena mergina is baznycios ir pakviete mane i jaunimo susirinkima. Nuejau ten viena karta, kta.. Poto pradejau reguliariai lankytis. Susiradau draugu. Su jaunimu pradejau skaityti ir nagrineti Biblija. Atejo toks laikas kai susiduriau su mirtimi. Ir pradejau mastyti "kas yra toji mirtis?" kur as pateksiu po mirties?" ir t.t. Biblijoj skaiciau, jog visi yra nusideje, nera nei vieno teisiojo, ir kad atpildas uz nuodeme mirtis. Puikiai suvokiau, kad esu nuodeminga ir kad jeigu ir toliau taip gyvensiu pateksiu pirmu taikyniu i pragara. Tai reiske, kad negaliu taip ir toliau gyventi ir tikrai nenoriu praleisti amzinybe pragare. Tada as jau zinojau, jog viskas gali buti kitaip. Todel viena salta ir tamsu vakara pakvieciau Jezu i savo sirdi, paprasiau atleidima uz visas savo nuodemes. Paprasiau Jo ateiti i mano gyvenima ir keisti ji. Ir nuo tos dienos Jis yra su manimi visur ir visada. Mano gyvenimas labai pasikeite ir vis dar keiciasi.


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Rugsėjis 29th, 2009, 6:46 pm 
Vartotojo avataras
Servus Servorum
Užsiregistravo: Rugsėjis 26th, 2009, 1:11 pm
Pranešimai: 5501
Miestas: Uostamiestis
Atsijungęs
Dėkoju Dievui už tą jo kantrumą mums, jog jis išlaukia kada mes laisva valia atsiveriam jam. Nuostabus liudijimas. Šlovė Viešpačiui Jėzui Kristui!

_________________
„JĖZUS KRISTUS YRA VIEŠPATS!“ (Fil2,11).
Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Rugsėjis 29th, 2009, 11:45 pm 
Ištikimasis
Vartotojo avataras
Ištikimasis
Užsiregistravo: Rugsėjis 7th, 2009, 11:23 am
Pranešimai: 1378
Miestas: Vilnius
Atsijungęs
vikuti rašė:
Trumpai ir as pasidalinsiu savo gyvenimo istorija. As augau seimoje, kuioje niekas niekada nei galvojo nei kalbejo apie Dieva. Taigi nuo pat vaikystes nieko apie tai nezinojau. Taciau vienu metu kazkas pradejo keistis musu seimoje, kadangi tevai pradejo ieskoti Dievo. Jie uz paskutinius pinigus nusipirko Biblija ir bande ja skaityti. Musu kaimynai mus pakviete i baznycia. Nuejau ten kartu su teciu. Tai buvo mano pirmas apsilankymas baznycioje. Nuo tos dienos pradejau lankyti sekmadienine mokykla. Nepamenu tikslios priezasties kodel nustojau lankyti sekmadienine mokykla. Tiesiog ten nejau. Kiekviena sekmadieni tetis mane kviete kartu su juo eiti i baznycia, o as tiesiog nenorejau eiti.
As buvau labai uzdaras vaikas, neturejau draugu, mokykloje is manes tyciojosi, skriaude (nemokejau apsiginti). Ir taip as gyvenau iki mazdaug 16 metu. Kol viena diena musu namuose apsilanke viena mergina is baznycios ir pakviete mane i jaunimo susirinkima. Nuejau ten viena karta, kta.. Poto pradejau reguliariai lankytis. Susiradau draugu. Su jaunimu pradejau skaityti ir nagrineti Biblija. Atejo toks laikas kai susiduriau su mirtimi. Ir pradejau mastyti "kas yra toji mirtis?" kur as pateksiu po mirties?" ir t.t. Biblijoj skaiciau, jog visi yra nusideje, nera nei vieno teisiojo, ir kad atpildas uz nuodeme mirtis. Puikiai suvokiau, kad esu nuodeminga ir kad jeigu ir toliau taip gyvensiu pateksiu pirmu taikyniu i pragara. Tai reiske, kad negaliu taip ir toliau gyventi ir tikrai nenoriu praleisti amzinybe pragare. Tada as jau zinojau, jog viskas gali buti kitaip. Todel viena salta ir tamsu vakara pakvieciau Jezu i savo sirdi, paprasiau atleidima uz visas savo nuodemes. Paprasiau Jo ateiti i mano gyvenima ir keisti ji. Ir nuo tos dienos Jis yra su manimi visur ir visada. Mano gyvenimas labai pasikeite ir vis dar keiciasi.


ALELIUJA. AMEN.


Taip atsitiko ir man prieš 19 metų... O po atgailos maldos buvo dar visko... Bet apie tai bus atskiras postas. Norėjau tik kartu pasidžiaugti. Būk palaiminta ir pasveikinta išgelbėtųjų ir išrinktųjų gretose.

_________________
Akuna Matata, su Jėzumi aš viską galiu...


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Rugsėjis 30th, 2009, 12:16 am 
Karys
Vartotojo avataras
Karys
Užsiregistravo: Rugsėjis 25th, 2009, 7:54 pm
Pranešimai: 70
Miestas: Kns
Atsijungęs
Taip, ir man po itikejimo, atgailos visko buvo... nieko cia keisto, juk setonas kaip riaumojantis liutas slankioja aplinkui ir taikosi mus prazudyti. svarbiausia yra jam pasipriesinti, pasitiketi Dievu. O visos visokiausios gvenimo sutuacijos yra musu ugdymui, patirciai igauti, gilesniam Dievo pazinimui, dvasiniam augimui. Kaip DZ sakoma, viskas yra i gera mylintiems Dieva :wink:


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Rugsėjis 30th, 2009, 1:14 pm 
Vartotojo avataras
Servus Servorum
Užsiregistravo: Rugsėjis 26th, 2009, 1:11 pm
Pranešimai: 5501
Miestas: Uostamiestis
Atsijungęs
Rom.8,28

Man šiuos žodžius užrašė viena užsienietė, kai buvau ką tik atsivertęs. Buvau visas "ant bangos" ir nesupratau ką tai turėtų reikšti, kai viskas ir taip gerai, pakiliai, fantastiškai, Dievo malonės glėbyje. Po metų atėjo pirmoji "sausra" kurią vadinau atgailos metu. Tai vyko visą pavasarį ir vasarą iki pakol many kažkas nutrūko ir aš pradėjau su Dievu ginčą, kaip koks Jobas ( yra ST knyga Jobo).
Prasidėjo tai tuo, jog vakare iš bendros Pakutuvėnų stovyklos palapinės išėjau miegoti atskirai, kad pabūti vienam ir kiti nemaišytų man reikšt pretenzijas Dievui garsiai. Ilgą vakrą jam kalbėjau ir kalbėjau, pykau ir pykau, ginčijaus, liejau savo pyktį ant jo, visa, kas buvo susikaupę per pavasario ir vasaros dvasinį sausmetį. Jaučiausi toksai pat teisuolis, kaip ir Jobas, iki kol sutemo ir savo manymu neperšlampamą miegmaišį patiesiau ant žolės ir mėginau užmigti...
Pažadino žiauri perkūnija. Tokia skaudi perkūnija, kad aš visas persigandau ir net gailėjausi, kad nuėjau toli nuo bendros palapinės, bet vyliausi, jog miegmaišis neperšlampamas, tad toliau gulėjau ir stebėjau besiartinančią audrą. Kai perkūnija atėjo visai arti, aš visas tirtėjau iš baimės, net galvojau, jog mane nutrenks gulintį netoli medžių. Drebėjau ir ne tik iš baimės, bet ir nuo šalto lietaus vandens, kuris vis labiau ir labiau sunkėsi į mano miegmaišį...
Kai galiausiai perkūnija praėjo ir aš visgi užmigau, mane pažadino nuostabus paukščių čiulbėjimas! Tokių gražių giesmių nebuvau girdėjęs (o gal tiesiog nenorėdavau išgirst). Išlindau iš kiaurai permirkusio miegmaišio, visas šlapias ir sušalęs, ir nuėjau giedančių paukščių pusėn. taip jais stebėjausi, jog pamiršau, kad esu supykęs ant Dievo :D
Rytas buvo nuostabus, užlipau ant kalvos ir iš tolo pamačiau rūke skęstančią stovyklą, savo oranžinį miegmaišį, iš rūko išstybusį bažnyčios bokštą... Tas grožis mane pakerėjo ir aš vaikščiojau netekęs amo, tyliai, stengdamasis nieko nesujudinti, neužgauti. Pamačiau besiganančią stirnaitę, pakrūmėje gulinčią lapukę... taip visu šiuo reginiu grožėjausi, pakol nepriėjau žmogaus rankomis padarytų trijų medinių kryžių ir iš netikėtumo sustojau. Prisiminiau. Pradėjau atgailauti. Atsiprašiau. Suvokiau koks aš mažas, koks aš neteisus...

„Tada VIEŠPATS kreipėsi į Jobą iš audros. Jis tarė:

„Kas yra tasai, kuris temdo {mano} užmojį,
kalbėdamas nieko nesupratęs?
Susijuosk diržu strėnas kaip vyras,
aš tavęs klausiu, o tu man atsakyk!

Kur buvai, kai dėjau žemės pamatus?
Pasakyk man, jeigu išmanai!
Kas nustatė jos matmenis – tikrai tu žinai!
Argi kas ištiesė ant jos matavimo virvę?
Į ką buvo jos šulai įleisti
ir kas padėjo jos kertinį akmenį,
kai drauge giedojo rytmetinės žvaigždės
ir visi dangaus gyvūnai net šaukė iš džiaugsmo?“

„Tikrai tu žinai, nes ten kadaise gimei,
ir tavo metų skaičius apstus!

Argi esi kada nors įėjęs į sniego sandėlius
ar matęs krušos išteklius,
kuriuos taupau nelaimės metui,
puolimo ir karo dienoms?
Kaip rasti kelią į vietas, iš kur siunčiama šviesa
ar iš kur rytys išsiskirsto po žemę?
Kas iškirto griovį lietaus srautams,
kelią perkūnijos debesiui,
kad palytų žemėje, kur niekas negyvena,
dykumoje, kur nėra jokio žmogaus,
kad pasotintų vienišus tyrus
ir žemė išželdintų žolę?“

„Atsakydamas Jobui, VIEŠPATS tarė:
„Argi priekaištų ieškotojas bylinėsis su Visagaliu?
Kas tik ginčijasi su Dievu, turi atsakyti“.

Jobas atsakė VIEŠPAČIUI. Jis tarė:
„Štai esu menkutis! Ką galiu tau atsakyti?
Užsiimu sau ranka burną.
Nors kartą kalbėjau, nebekalbėsiu;
nors dusyk, daugiau to nebedarysiu“.

(Jobo 38-40 sk.)

Po to karto daugiau nebesipykau su Dievu, nebekėliau balso prieš jį. Bet toji patirtis man davė suprasti, jog iš tiesų:
„viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems.“

_________________
„JĖZUS KRISTUS YRA VIEŠPATS!“ (Fil2,11).
Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Sausis 18th, 2010, 12:34 am 
Vartotojo avataras
Servus Servorum
Užsiregistravo: Spalis 11th, 2009, 11:08 pm
Pranešimai: 10964
Atsijungęs
vikuti rašė:
As buvau labai uzdaras vaikas

Džiugu, kad tu, kaip tas paukštelis išsiveržei iš narvelio :liuks:
Sklęsk kartu su Šventąja Dvasia 8)

_________________
Paveikslėlis®emisPaveikslėlis
----------† † †----------
...Vita est Viaticum...


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: vikuti atsivertimas
StandartinėParašytas: Vasaris 26th, 2010, 6:27 pm 
Kadetas
Vartotojo avataras
Kadetas
Užsiregistravo: Vasaris 18th, 2010, 7:06 pm
Pranešimai: 10
Atsijungęs
Ooohooo, gavau nediduke soko doze :o :shock: :shock: nesitikejau sitokios temos aptikti :oops:


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: vikuti atsivertimas
StandartinėParašytas: Vasaris 26th, 2010, 6:38 pm 
Vartotojo avataras
Servus Servorum
Užsiregistravo: Spalis 11th, 2009, 11:08 pm
Pranešimai: 10964
Atsijungęs
O kas tada užvedė šitą temą, jei ne tu? :D
Ar čia admin'ai atkirpo nuo kokio kito posto ir išskyrė tavo, kaip atskirą? :roll:

_________________
Paveikslėlis®emisPaveikslėlis
----------† † †----------
...Vita est Viaticum...


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: vikuti atsivertimas
StandartinėParašytas: Vasaris 26th, 2010, 7:45 pm 
Kadetas
Vartotojo avataras
Kadetas
Užsiregistravo: Vasaris 18th, 2010, 7:06 pm
Pranešimai: 10
Atsijungęs
As dar taip neisidrasinau, kad uzvesciau nauja tema :shock:


Į viršų
 Aprašymas  
 

 Pranešimo tema: Re: vikuti atsivertimas
StandartinėParašytas: Vasaris 26th, 2010, 8:07 pm 
Site Admin
Vartotojo avataras
Site Admin
Užsiregistravo: Rugpjūtis 14th, 2009, 12:18 am
Pranešimai: 7524
Miestas: K Pax
Atsijungęs
Na pana6u jog i6ties atkirpome :) Nes nekropolio ir buvo idėja jog galėtume atskirai savo liudijimus sudėti, tačiau gavosi taip kad visi į vieną temą surašė. Tai mes išskaidėme :oops:
Na adminas ne Mozė, jūros neperskirs, bet temas perskiria idealiai :)

_________________
https://www.facebook.com/paranormalu
https://www.facebook.com/ParanormalusHumoras


Į viršų
 Aprašymas  
 

Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  

Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 10 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007