Aštuntasis susibūrimas skriptoriume

Ištrauka iš Ef 2 sk 8 - 10 eilutės:
"8 Jūs gi esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana; 9 ir ne darbais, kad kas nos nesigirtų. 10 Mes esame Jo kurinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš ankto paskyrė mums atlikti". (1992 m. Č. Kavaliausko vertimas)


Šiek tiek informacijos:

Laiško užrašytojas: apaštalas Paulius;
Data: apie 61 - 63 metus, pirmą kartą kalint Romoje;
Priskiriamas kalėjmo laiškų grupei. KAip teigiama, laiškas efeziečiams nėra skirtas konkrečiai vien tik efezo bažnyčiai, bet Mažosios Azijos bendruomenėms. Laiškas susideda iš dviejų dalių, kurių pirmoje, Paulius pabrėžia, kad išganymas yra ir pagonims ir žydams - universalus, o antroje dalyje Paulius vaizduoja Bažnyčia kaip Kristaus kūną, kurio galva - Jėzus Kristus.

Efezo miestas: Tuo metu, kai gyveno PAulius Efezo miestas garsėjo deivės Artemidės šventykla, "pasauliniu stebuklu". Legenda pasakojo, kad Artemidės atvaizdas "iš dangaus nukritęs". Buvo labai pelningas užsiemimas gaminti jos atvaizdus, mieste klestėjo amatai, prekyba ir pramonė. Taip pat buvo gausu burtų, įvairių garsių, tuo metu, burtų knygų. Iki kol Efezas nepažino Kristaus...

Kviečiu aktyviai dalintis mintimis, įžvalgomis šitos Rašto vietos

Man priklauso nuo nuotaikos kokia šitas eilutes skaitau - ar jos jum nekelia tingulio? Na, kad ir kiek besistengtum - išgelbėti tik per Dievo malonę, mūsų pastangos juokingai menkos. Kad ir ką beplanuotume - vistiek Dievas viską gali nubraukti vienu pūstelėjimu. Taip ir noris nuleist rankytes katalikiškai, pakelt akis į dangų ir nieko nedaryt - "viskas Dievo valioje".

Va čia sakoma, jog esam sutverti ir pašaukti atlikti geriems darbams. Nėra vietos tinguliui

Šita, man labai patiko, netgi nustebino, kai tikėjimo pradžioje labai ieškojau savo vietos tikėjime, savo vietos ką turėčiau nuveikti dėl Dievo. Ir kai klausiau vieno dvasininko, jis atsakė labai paprastai - o ką moki daryti geriausiai, kas tau sekasi ir ką nori daryti? tą ir daryk, nes Dievas tave tam sukūrė. Štai atsakymas kiekvienam, kuris galvoja, jog reikia kažką super druper extra padaryti kad įtikti Dievui (daug tik įtikėjusių žmonių nori kažką stebuklingo padaryti "dėl Dievo"). O tereikia tik to, kas labiausiai sekasi, kam turi gebėjimų, ką moki. Va kaip įdomiai Dievas mus panaudoja.

Tačiau išgelbėti malone per tikėjimą, o ne darbais. Man šitie žodžiai yra tai, dėl ko visada galiu juoktis.

"Mes esame Jo kurinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti". Vouv, na ir citata!
-Nesuprantu, ką reiškia "sutverti Kristuje Jėzuje" - nulis logikos. Gal kas nors galėtų paaiškinti?
- "iš anksto paskyrė" - pritempsiu. Tai kur tada laisva valia, jei Dievas jau yra mums numatęs likimą ir jį paskyręs?

Ne teologė - mėgėja Man rodos patys be Jėzaus negalime atlikti nieko gero be bent menkesnio savanaudiško tikslelio. O vat Jėzuje Kristuje būdami, kartais mes darom kvailystes (man taip rodos), kurios nenusakomu būdu daro gera. Ir negali sakyt - mano nuopelnas, bet supranti, kaip keistai gi viskas pasisuko - pats nesugalvotum. (pvz praleisiu ....)

Ghmmm, laisva valia - tai daryti nuodėmes, keikti likimą ir vistiek nugyventi taip kaip buvo numatyta. Arba šypsotis, skleisti gerumas ir nugyventi taip kaip buvo numatyta. Ir A ir B. Klausimas kaip, koks ir kada iš vieno taško pereisi kitą. ten tavo laisva valia.

Tai laisva valia mes galime tik pasirinkti, kaip reaguoti į tai, aks nutinka? Tai tada visai logiška, kad tas likimas, kuris vis tiek yra nulemtas, gali būti kaip nors užšifruotas ir jį galima numatyti (pvz., chiromantija, astrologija)... M?

Pvz.
Vyksti iš Kauno į Lentvarį.
- Gali dviračiu - sunkoka, geriau vasarą, užima daug laiko. Bet jei gera chebra - visai smagu. Vievyje gauni į galvą, nuo vietinių, miršti.
- Traukiniu su persėdimu Vievyje. Egzotika, bent jau man retai traukiniu važiuojančiai traukiniu. Mint nereiks. Bet. Vievyje gauni į galvą, nuo vietinių, miršti.
- Peškom.... Na paskelbi protesto akciją prieš pensijų mažinimą ir dar badauji eidamas. Palaiko minia... Vienu žodžiu kančia prasmini gyvenimą visaip. Bet. Vievyje ištinka širdies smūgis ir miršti.
- Automobiliu, leki skubi koki 160... Ir ties Vieviu užsimuši.
- Kategoriškai atsisakai važiuoti į Vievį. Ir visą gyvenima teigi, kad ten nėra nieko, ko tu nematęs. Bet. Į Kauną atvažiuoja chebra iš Vievio - tu gauni į galvą ir miršti.

Na variantų dar gali būt visokių.

Bet taip aš suvokiu laisvą valią ir nulemtą gyvenimą....

Geras čia.
Tai vis dėl to žmogus nėra savo likimo kalvis?

Kodėl gi nėra. Yra. Tu gi VISĄ kelią renkiesi. Ir nežinai, kur tavo galutinis taškas (čia linksmoji dalis). Žinotum, kad Vievį... tai nežinotum, kelintą kartą ten nuvažiavus

Dar va galima iš Kauno per Los Angeles į Vievį.
Esmė tame, ką mirdamas Vievyje turėsi prisimint.

M... Ką po savęs paliksiu...

Ir t.t...

Lemtimi iš viso netikiu. Dievas numato įvykius ne dėl to, kad taip nulemta, o dėl to, kad kad Jis yra Dievas, ir daro dalykus, kurie yra neįmanomi žmogui.

Kas dėl nuopelnų - tai juk jeigu būtų viskas tik dėl nuopelnų, tai nebebūtų Dievo meilė. Antra vertus Dievas sveria širdis, ir jeigu darbu darei ne siekdamas nuoplenų, o iš meilės, tuomet Dievas į tokią meilę atsako savo meile. Nu bet čia man jau sudėtinga, ar vėl to negalima laikyti nuopelnu meilei