a prie ko čia atmintis ir miegas?.. dar pasakyk, kad kokį "inception" pasižiūrėjai

Ne nežiūrėjau.

Jo, kartą mačiau filmą, kur iš ryto žmogus pabudęs nieko neatsimena, pasižiūri į lovos kraštą, o ten užklijuotas lapelis su užrašu: "tavo vardas ..." po to kitas lapelis: "tu esi ... tas ir tas" po to dar, ir kuo toliau nuo lovos tuo daugiau lapelių, kurie primena kožną rytą kas esi, ką turi padaryt ir visa kita. Na, komedija.

Realiai yra kitaip - atsibundi ir nereikia galvoti koks mano vardas ir kas aš toks, tai yra taip pat savaime suprantama, kaip kad kvėpuoti, valgyt, sisioti.

Vo kadangi tema apie pirmą mintį, tai ji būna vis kitokia. Dažna būna, va kaip brolis Remis rašė: "labas rytas, Viešpatie!". O būna, kai pirma mintis - dar noriu pamiegot, arba - kas ten triukšmauja? Daugiabutyje kai gyveni visko prisiklausai, pripranti prie to pašalinio triukšmo, kitą kart net pasigendi. Visgi dažniausia mano mintis apie tai, jgo reik nueit į tualetą ir tada gal dar pamiegosiu.
Senai baigėsi tie laikai, kai galėjau ką nors pramiegoti. Jei iš ryto reik anksti keltis, tai būna kone visa naktis be miego ir visi esami žadintuvai nustatyti mažiausia 45 minutėm ankščiau (dėl viso pikto).

Sako, pirma mintis yra "Aš".
O antroji "esu".


Tik po to jau eina visos kitos: labas rytas Viešpatie, noriu pamiegoti ar dar ko nors.

Niekad taip nemaniau ir nemisliju. Aš esu, nes Dievas nori, jog būčiau, kai tik bus kitaip - nebeatsibusiu, nebmiegosiu. Kiek pamenu Dievo vardas yra "Aš Esu" (na, sutrumpintas variantas). Ant savęs taip niekad nesakau. Esu ir ačiū Dievui, jog esu! Dievui visa garbė ir šlovė, kad esu! Apie tai niekad negalvoju. gal reikėtų?

Na, čia matyt parodomas žmogaus proto gebėjimas suvokti save.

Po tavo to pakalbėjimo apie "aš esu". Kaip tik specialiai norėjau kad būtų tokia mintis vos pabudus, bet nea. Mane šuo ar dar kas nors, per naktį pažadina bent kokius 2-4 kartus [imtinai nuo ~23-24 val kai užmiegu iki ryto ~8-9 val.]. Tai į tualetą, tai šunį nuramint, tai nepatogiai begulėjęs. Nei sykio nepamislijau - "aš esu". Nu gal dar ateis toji mintis dar gyvent yra ko.

Gal tu pamislyji kiekvieną kartą, tik to nesupranti Gal ta mintis į atmintį neužsirašo - pamislyji ir iš kart užmiršti kad pamislyjai

Kartais gyvenimas prie "aš esu" prideda "kur" .
Bet čia turbūt darbinė specifika.

Va čia, tai logiškesnė mintis po gero tooso Tik tas "kur" turėtų būt priekyje sakinio

Manau, jei atsiguli būdamas blaivas ir sąmoningas į savo lovą (kaip ir kiekvieną vakarą, gal net panašiu laiku), miegodamas lovoje vartaisi taip, kaip esi įpratęs ir tau patinka, lovos kietumas yra toks, koks įprastas ir aplinkiniai kvapai yra tie patys, kaip visad, net nepagalvoji pabudęs kur esi, tiesiog visa aplinka jau pati pasako kad esi savo įprastoje vietoje. Tas stabilumas man patinka. Senstu, norisi kiekvieną vakarą gult į tą pačią lovą tame pačiame kambaryje ir atsibudęs noriu gerai orientuotis net tamsoje.
Vienintelis dalykas, kuris tikrai kiekvieną kart pabudus kelia klausimą - kiek dabar valandų? Tad pirmos minties formuluotė man būtų: "Aš esu; namie; kelintą valandą?".

Tai kaip nustatė, kad ši niekur neisirašanti mintis, kurios niekas neatsimena yra pirmoji?

Tai gal kas nors atsimena?

Šiaip visa šita filosofinė kazuistika labai gerai paiškinama anglų kalboje, kurioje iš pirncipo ir gimė.

Sunku išversti į lietuvių kalbą. Bet.
Vėluoju, noriu gerti, pavargęs, pamiegosiu dar penkias minutes, tuoj prisisiosiu lovą anglų kalboje prasideda: I AM late, thirsty, going to pee in the bed etc...

Tai tiek.

Tai viskas aišku - idiotiška filosofija iš vienos kalbos primesta kitai kultūrai ir kalbai negalioja! Ha, kaip viskas paprasta! Tegu tie britai sau "I AM" o mes tokio šū_do sau į galvą nekišame.
Tegu neprimetinėja kitiems savo idiotiškų išvedžiojimų iš savo kalbos lai nedaro viso pasaulio bambos.

Nu kaip, kokia šįryt buvo pirma mintis atsibudus? Mane pažadino augintinė, kai tėvas kitame kambaryje atsikėlė ankstyvą rytą prieš šešias ir pradarė duris, ji išsyk atsistojo ir su visa kaldra nuėjo žemėn. Gerai, kai refleksas atidirbtas - miegant pagaut benubėgančią kaldrą.